Seimas priėmė nutarimus, kuriais paskyrė prezidento ir Europos parlamento rinkimų datas.
Prezidento rinkimai bus surengti kitų metų gegužės 11 dieną, o rinkimai į Europos parlamentą – gegužės 25 dieną.
Jei prezidento rinkimuose prireiks antrojo turo, jis sutaps su Europos parlamento rinkimais.
Seimo šiandien priimtuose nutarimuose numatyta, kad jie įsigalioja atitinkamai 2013 metų lapkričio 11 dieną ir lapkričio 25 dieną.
Įsigaliojus Seimo nutarimams prasidės atitinkama politinė kampanija.
„Žinių radijo“ inf.
Ar ką nors reiškia šie Seimo nutarimai ir paskelbtos rinkimų datos? Iš pirmo žvilgsnio tarytum nieko nereiškia, tačiau vis dėlto poteksčių esama.
Visų pirma krinta į akis detalė, kad Seimo dauguma mano, jog Prezidentui (ei) išrinkti prireiks antrojo rinkimų turo. Jei manytų kitaip, kitaip sudėliotų ir datas.
Tarkime, Prezidentą (ę) rinkėjai išrenka pirmajame ture. Tuomet Seimą galėtume kaltinti sunkiai suvokiamu švaistūniškumu, už mokesčių mokėtojų pinigus po poros savaičių rengiant dar vienerius rinkimus į ES Parlamentą.
Kodėl neapsispręsta padaryti tai vienu ypu gegužės 11 dieną? Mažai tikėtina, bet rinkimų scenarijų gali būti labai įvairių. Priklausomai nuo susiklosčiusių neįtikinamiausių aplinkybių, neatmestinas ir prezidento rinkimų boikotas, jei bus tik skurdi pasiūla rinktis vieną grybą iš dviejų: GRY ir BU.
Tai klausimas valdančiajai Seimo daugumai. Jei atsitiktų būtent taip, kad Prezidentas (ė) būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą, visai prasminga būtų pareikalauti, kad rinkimų organizavimo į ES parlamentą išlaidos būtų padengtos iš Seimo partijų, balsavusių už šį nutarimą, sąskaitų. Gana kišti plaukuotas savo rankas į mokesčių mokėtojų kišenes.