Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas po susitikimo su Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene žurnalistų sakė, kad švietimo bendruomenė yra sunerimusi dėl ketinimų didinti išlaidas krašto apsaugai visiškai neužsimenant, kaip bus finansuojamos kitos sritys.
Taip pat padegogai nerimauja dėl premjero Algirdo Butkevičiaus ir kultūros ministro Šarūno Biručio viešų pasisakymų, kad kultūros darbuotojų atlyginimus reikia prilyginti mokytojų atlyginimams.
„Iš tikrųjų darbo specifika, atsakomybė, reikalingumas, svarbumas galbūt ir skiriasi tiek kultūros darbuotojo, tiek mokytojo. Mes neprieštaraujame, kad kultūros darbuotojams būti keliami atlyginimai, bet negalima lyginti visiškai skirtingų profesijų žmonių atlyginimų. Mes manome, kad tai įžiebia tokią nepasitikėjimo ir galbūt susipriešinimo kibirkštį tarp dviejų skirtingų socialinių grupių“, – sakė E. Jesinas.
Jo manymu, padidinus atlyginimus vienai socialinei grupei keliais šimtais litų, gali nukentėti švietimo sistemos darbuotojų atlyginimai, kurie yra užšaldyti nuo 2009 metų.
Paklaustas, ar mano, kad tiek kultūros darbuotojų atlyginimo kėlimas, tiek išlaidos gynybai bus švietimo darbuotojų atlyginimo sąskaita, jis atsakė: „Taip, mes tokią prielaidą darome. Kas galėtų paneigti, mes turime tokios praktikos.“
„Atlyginimas dabar mažėja, niekas apie tai nekalba, kartais jis yra mažesnis už minimumą, ypač tų mokytojų, kurie dirba kaimo vietovėje, nes dažnai neužtenka turėti vadinamojo pedagoginio krūvio, t. y. 18 valandų. Mokytojas, turintis 15 metų darbo stažą ir vyr. mokytojo kategoriją, už 18 valandų gauna atlyginimą šiek tiek daugiau nei 1 800 litų „popieriuje“. O kaimo vietovėje šitas skaičius jau krinta keliais šimtais litų. Ten mokytojas gauna tik apie 1 300–1 400 litų „popieriuje“, vadinasi, į rankas jis gauna mažesnį už minimalų atlyginimą, ir tai su ta sąlyga, jeigu mokytojas dirba per dvi tris mokyklas“, – aiškino E. Jesinas.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.