Taip vadinama Lietuvos užsienio politika – tai nuolatinis mažyčio ciuciuko lojimas šeimininkui paliepus. Nors ne rečiau lojama ir savo iniciatyva, siekiant kuo labiau įsiteikti šeimininkui.
Blogai tai, kad šis lojimas neturi nieko bendro su Lietuvos teritorijoje gyvenančių žmonių interesais.
Tačiau itin buka, meluojanti ir agresyvi Vakarų politika, kurios organine dalimi yra ir Lietuva, galutinai atsibodo ne tik Rusijai, bet ir Kinijai.
Kaip žinoma, abi šios valstybės yra Lietuvos priešai Nr. 1 ir Nr. 2. Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo metinėse ataskaitose informuoja, kad tai didžiausios grėsmės mūsų šalies nacionaliniams saugumui (be Baltarusijos ir nematomo priešo koronaviruso).
Ekspertai.eu jau skelbė, kad Kinija pradėjo oficialų procesą pripažįstant Krymą Rusijos teritorija.
Maža to, Kinija ir Rusija ėmė kalbėtis apie karinės sąjungos galimybę, kaip atsvarą Vakarams.
„Šiandien kalbėsime apie Kinijos ir Rusijos karinės sąjungos galimybę, kaip atsvarą Vakarams, Jungtinių Tautų saugumo tarybos narės Kinijos Krymo pripažinimą ir iš esmės naujo tarptautinių santykių etapo pradžią - Rusijos ir Kinijos sąjungos fiksavimą. Atrodytų, praėjus šešiems metams po Krymo sugrąžinimo, Kinijos pozicija buvo aiški ir apie jokius karinius santykius, glaudžią integraciją kalbos nebuvo, nes Kinija užėmė neutralią poziciją.
Kodėl gi tuomet ši tema vėl iškilo informacinėje erdvėje ir pradėjo skambėti iš aukštų valdininkų lūpų?
Jau mėnesį – pusantro prieš viso Kinijos liaudies atstovų parlamentinį suvažiavimą, vyriausybės narys ir užsienio reikalų ministras Lao I pokalbyje su savo kolega Lavrovu pareiškė, jog „tikisi, kad 2021 metais dvipusės draugystės ir bendradarbiavimo sutarties tarp Kinijos ir Rusijos prolangacijos (kuri numatoma gegužės mėnesį, arba vasaros pradžioje) metu.
Sutartis bus ne tik pratęsta, bet ir papildyta, dėmesio, tai tiksli citata: „papildyta epochinės reikšmės turiniu“.
T.y. kalbama apie kažką tokio, kas iš esmės skiriasi nuo standartinių bendradarbiavimo ekonominėje, humanitarinėje ir kitose srityse sąlygų.
Iš tiesų kalbama buvo apie tai, kad Kinijos pusė forsuoja kažkokios arba gynybinės sąjungos su Rusijos Federacija prieš trečiąsias šalis, arba kitokios realios karinės sąjungos su Rusijos Federacija, su tarpusavio integracija visa eile krypčių.
Ši žinia nuskambėjo, kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes nuo pat pradžių, kai Si Dzin Pinas atėjo į valdžią, visus tuos metus integracija gilėjo, tarpusavio prekybos apyvarta pasiekė 100 mlrd. dolerių, bet šalys susilaikydavo nuo politinių aspektų viešinimo, nors daugeliu klausimų Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje jų pozicija ir buvo tokia pati.
Kas gi atsitiko, kad Kinija staiga prašneko apie karinės sąjungos (nors ir užuominomis), galimybę?
Kodėl keli mėnesiai prieš šiuos pasisakymus, Rusijos vadovas pasakė, kad „šalys pasiekė tokį lygį, kai tolesniam bendradarbiavimui ribų jau nebėra?” T.y. Rusija pareiškė, kad karinei sąjungai kliūčių nebėra“, - informacija dalinasi žymiausias Rusijos sinologas Nikolajus Vavilovas.
Visą S. Vavilovo pasakojimą žiūrėkite čia:
Kovo 25 d. „PressJazz TV“ laidos „2K+“ fragmentą apie tai žiūrėkite čia:
Visus „PressJazz TV“ laidos „2K+“ įrašus rasite ČIA.
Susiję:
Kinija pradėjo oficialų procesą dėl Krymo pripažinimo Rusijos teritorija