Vakar portalas delfi.lt ir naujienų agentūra BNS pranešė: praėjusius metus visuomeninis transliuotojas baigė su beveik 2 mln. litų pelnu, teigiama Seimui pateiktoje Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ataskaitoje.
Anot jos, 2012 metais grynasis LRT veiklos rezultatas buvo 1 mln. 973 tūkst. 700 litų pelno, 2011 metais šis rodiklis siekė 911,4 tūkst. litų.
"Gerus rezultatus lėmė veiklos optimizavimas, didėjusios reklamos pajamos ir pagerėjusi bendra padėtis rinkoje. Kita vertus, praėję metai LRT buvo išskirtiniai - transliuotas Europos futbolo čempionatas ir Londono olimpinės žaidynės, o tai irgi prisidėjo prie gerų rezultatų", - rašoma ataskaitoje.
Nepaisant to, LRT tarybos teigimu, gautas pelnas nepadengia ankstesnių laikotarpių nuostolių, kurie siekia 11 mln. litų.
Pernai iš valstybės biudžeto šiai įstaigai skirta 45 mln. 290 tūkst. litų, tai yra 12,9 proc. daugiau nei 2011 metais.
Valstybės biudžeto asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti sudarė 1 mln. 92 tūkst. litų, o tai yra 508 tūkst. litų mažiau nei užpernai.
(...)
Bendras visuomeninio transliuotojo biudžetas siekė 71 mln. 643 tūkst. 500 litų. Be valstybės biudžeto asignavimų dar panaudota 3 mln. 992 tūkst. 900 litų dotacijų, gauta paramos ir dovanų už 477,9 tūkst., iš komercinės ūkinės veiklos uždirbta 21 mln. 882 tūkst. 700 litų.
Nepaisant didėjančių pajamų, Lietuvos visuomeninis transliuotojas yra vienas blogiausiai finansuojamų Europoje, nurodoma ataskaitoje.
Praėjusiais metais vienam Lietuvos gyventojui teko apie 15,49 lito visuomeninio transliuotojo biudžeto.
"Remiantis Europos transliuotojų sąjungos duomenimis, tai kelis ar net keliolika kartų mažiau už panašų ar net mažesnį gyventojų skaičių turinčių Europos šalių rodiklius", - teigia LRT taryba.
Gaila, kad LRT neplatina savo akcijų biržoje. Po tokio optimistinio pranešimo jų vertė neabejotinai pakiltų, o Lietuvos gyventojai jas pultų pirkti. Kokios tokios sėkmingos veiklos priežastys, ir ko galima būtų pasimokyti iš šios pavyzdingai finansus tvarkančios įstaigos?
-
Pavyko net 12,9 proc. padidinti finansavimą iš biudžeto. Praeitais metais jis siekė 45 mln. 290 tūkst. litų. Tai puikios finansų vadybos pavyzdys. Jeigu pavyktų kiekvienais metais didinti dotacijas iš biudžeto bent kukliais 10 proc. – pelnas augtų žymiai greičiau, nei varganose komercinėse televizijose.
-
Išlaidos išaugo tik kukliais 7,3 proc., jei vertintume pinigais – 4,77 mln. litų. Pranešime spaudai šių metų išlaidos neskelbiamos, tačiau per google.lt nesunkiai galima susirasti praeitų metų ataskaitą. Žinoma, nekuklu būtų klausti, ar atsipirko papildomos investicijos į radijo ir televizijos laidų kokybę. Tikriausiai nemažai kainuoja vienpusiškos nuomonės formavimas, taip pat sudėtinga rasti laidų vedėjus, kurie tiksliai nujaustų užsakovų pageidavimus.
-
Televizija dar gavo 3 mln. 992 tūkst. 900 lt tikslinių dotacijų, taip pat dovanų už 477,9 tūkst. Labai džiugina tikslūs skaičiai – tačiau dar smagiau būtų pamatyti dovanotojų sąrašą.
-
LRT biudžetas vienam gyventojui – 15,49 lito. „Tai kelis ar net keliolika kartų mažiau už panašų ar net mažesnį gyventojų skaičių turinčių Europos šalių rodiklius", teigia LRT taryba. Padalinome praeitų metų biudžetą iš 3 mln. gyventojų, (nors Statistikos departamentas teigia, jog gyventojų yra dar mažiau) ir gavome kitą skaičių – 23,88 litų, tenkantį kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Taigi kuo mažiau žmonių žiūri Lietuvos televizijos laidas, tuo pelningesnė ši valstybinė įstaiga. Jos pelną didina pinigai iš valstybės biudžeto, dovanos, tikslinės dotacijos. Visuomeninės – analitinės laidos tampa vis įdomesnės jų užsakovams.
Tiek televizija, tiek radijas tikriausiai nemažai sąnaudų skiria kruopščiai pašnekovų atrankai bei faktų ir temų atsijojimui.
Tačiau iš šios „skaidrios“ LRT ataskaitos lieka neaiškus vienas dalykas – kiek skiriama lėšų viešiesiems ryšiams ir negrabaus pranešimo apie veiklos rezultatus parengimui? Nors ir tokią informaciją didieji portalai išplatino be jokių komentarų...