Piktinamasi A. Zuokienės išplatintu leidiniu

jau tu tai proto" bokstas"

nesuprantu jusu komentaru del Zuoko. Juk jis jau buvo valdzioje ir visi mate ir zinojo kad jisai priklauso vadzios m....... , bet atejo kita kadensija ir jis naglu snukiu iejo ir ji vel isrinkot lyg tai kitu nebutu buve Tai ko dabar verkslenan ka norejot ta ir turitn dabar neverkslenkit turit....................................taip jums ir reikia lin kiu kad visai kelnes numautu ir prie duobes prisliaustumet tada suprasit ka renkat

Patvoriniai nuo zodzio tvarj. Labai prasminga.

Kalbant apie Zuoką, jis save pristato kaip inovatyvių sprendimų autorių, kūrybišką ir drąsų vadovą. Tačiau inovatyvių, kūrybiškų, nepriklausančių jokiai partinei gaujai ir, kas svarbiausia, nesusitepusių, kaip Zuokas, kriminalais Lietuvoje yra daugiau nei žvaigždžių rugpjūčio naktį. Deja, atgyvenusi partinė-nomenklatūrinė sistema neleidžia jiems pasireikšti.

Toks įspūdis, kad iš partijų bėgama kaip iš skęstančio laivo. Nenorėčiau klijuoti etikečių, bet mano šeštasis jausmas diagnozuoja, kad pabėgėliai yra jau susitepę. Partijos jau prieš ketvirtį amžiaus turėjo išnykti, kai nebeliko "klasių kovos". Vienintelė partija yra tarnavimas šaliai.

Dėkui Naktiniam pamąstymui už žodžių išaiškinimą... Bet kad Zuokas - svoločius, tai pritars man pusė Lietuvos. Toks va - vyliotojas, sukčius ir aferistas.

Vaigauskas nors pats turi akis ir mato, bet, pasirodo - proto, kuris siūlytų atitinkamus sprendimus - nerasta (atsiprašau - būtent tokia išvada peršasi). Pasirodo (pagal Vaigauską), jei nusižengimo ar nusikaltimo niekas neapskundė - reiškia, viskas tvarkoje... Koks absurdas... O gerb.Antanui nepritariu nei dėl rusiško žodžio SVOLOČ', nei dėl TOVARIŠČ išaiškinimų - per daug primityviai aiškinama, kad net skaitant skruostai rausta. Rusų kalba yra pakankamai sena, gili ir prasminga kalba, todėl taip nepagarbiai aiškinti rusiškų žodžių nederėtų. Kita vertus, prieš kokį tūkstantį metų tiek lietuvių, tiek rusų kalbų nebuvo, o buvo viena kalba (anot istorikų, netgi Vytautas Dydysis lietuviškai, kaip kad mes tai suprantame, nekalbėjo)- todėl lietuvių kalboje apstu rusikškų žodžių, o rusų kalboje - lietuviškų. Dėl žodžio SVOLOČ. Lietuvoje gausu vietovardžių su šio žodžio dominate (lyg tam tikrais kalbiniais-žodiniais genais): PaSVaLys, PaSVaLieČiai (kaimas Biržų rajone), JaSVyLonys (kaimas panevėžio raj), OžkaSVyLiai (kaimas Marijampolės raj.), SaVyLionys (kaimas Alytaus raj.), SeVeLionys (kaimas Kaišiadorių raj.) -r galiausiai - SuVaLkija (etninė Lietuvos sritis), ir net SVaLia (Lėvens intakas).......... - kaip matyti, rusiškas žodis SVOLOČ yra lietuviškos kilmės, o jo pirmapradė reikšmė būtų VYLIOTI, SUVILIOTI, PRIVILIOTI ir tt (medžiojamą žvėrį, priešą ir pan). Žinia, pravoslavybė daugumai lietuviškų žodžių, kuriuos rusai gavo kaip palikimą, suteikė priešingą prasmę. Tad ir žodyje SVOLOČ ypač gerai atsispindi "išverstumas"- SUVYLIOTI,bet neigiama prasme (t.y. kieno nors žmoną, vyrą ir pan). Na, gal šventikai ir sVALIVALI ODEŽDU, kaip teigia gerb. Antanas, bet ta prasmė, jei taip galima išsirekšti, lygiaverė vaizduokliui (monitoriui) ar vielabraukiui (troleibusui), todėl nei įdomi, nei nagrinėtina. Dėl žodžio TOVARIŠČ. Ką daryti su lietuviškais vietovardžiais TVeReČius (miestelis ir ežeras Ignalinos raj.)? O LenTVaRis (miestelis ir ežeras Trakų raj.) - iš kur jie Lietuvoje? Netgi Lietuvos ežerai, kurie, kaip teigia specialistai, žymiai ankščiau nei gyvenvietės ar miestai buvo užvadinti - ir tie savyje turi žodžio TOVARIŠČ "genų"... Mano manymu, TOVARIŠČ yra susijęs su funkcija TVERTI, t.y. tverti aptvarą laukiniams gyvūnams suginti į tam tikrą uždarą plotą, kuriame juos galima ir sugauti maistui, ir prijaukinti - tai buvo ypač svarbu senovėje. Senovėje draugas-partneris, kuris pagal pirmą žvėris ginančio medžioklio šūksnį staigiai užTVeRia vartus ir juos suRiŠa - buvo ypatingas partneris, su tokiu visada galima buvo eiti į medžioklę ir medžioklė būdavo sėkminga. Galiausiai labai svarbi senovės medžioklės funkcija TVERIA-RIŠA ilgainiui tapo daiktavardžiu- įvardinat patikimą partnerį - ir galiausiai net vietovardžiu TVARIŠKIAI (kaimas Kauno raj.). Lietuvių-rusų kalbos yra raktas į gilią praeitį ir pasaulio tvarkymą. Gerbkime šias kalbas. Tokios tad naktinės mintys. Ačiū, kas skaitėte. Pagarbiai

Zuokas -Svoločius - yra labai garbingas ir šventas vardas. Svoločiai patarnauja šventikams apsirengiant jų tarnybos drabužius. Tik patikimi ir geri žmonės gali nurengti - svalivat odieždu ( nurengti nuo šventiko apeiginį drabužį ) ir jie vadinami svoločiais nuo žodžio svalivat - nurengti. O pats bjauriausias žodis yra "TOVARIČ" - mūsuose verčiamas DRAUGU. Kai Norvegijos Vikingai atplaukdavo į Rusijos upes, tai pasislėpę Rusijos plėšikai laukdavo momento kada galima užpulti apiplėšimui ir puldami šaukdavo IŠČI TOVARI ( ieškok prekių ) nuo čia ir žodis TAVORIŠČIAI- TOVARIČ, tai tie banditai TOVARIŠČIAI, kurie tykoja po tiltais, pakelės ką nors apiplėšti, tai yra TOVARIŠČIAI - DRAUGAI, tad šis žodis lietuviams nėra tinkamas į draugystę.