Pirmąją konklavos dieną popiežius nebuvo išrinktas

Visų katalikų dėmesį kuriam laikui prikaustė varinis Siksto koplyčios kaminas, artimiausiomis dienomis pasauliui pranešiantis apie naują popiežių. Pirmasis balsavimas konklavoje dėl naujojo pontifiko vyko antradienio vakarą, bet, kaip ir buvo spėjama, popiežius per jį nebuvo išrinktas. Iš kamino pasirodė juodi, o ne balti dūmai. Dar prieš konklavą tarp favoritų minėtos kelios pavardės, tačiau apžvalgininkai teigia, kad rezultatai gali būti netikėti.

Per pirmą balsavimą Siksto koplyčioje susirinkusiems 115 kardinolų popiežiaus išrinkti nepavyko. Manoma, kad konklava (išvertus iš lotynų kalbos reiškia užrakinti raktu) tęsis kelias dienas, tačiau anksčiau ji trukdavo savaites, mėnesius ar net metus. Ilgiausiai popiežius rinktas 13 amžiuje. Benediktas XVI 2005 metais išrinktas per 24 valandas. „Prieš šimtus metų vienas popiežius buvo renkamas beveik 3 metus, tuomet žmonės pagrasino kardinolus užrakinti kambaryje ir maitinti juos tik duona ir vandeniu. Tačiau daugiau taip neatsitinka, dabar popiežius išrenkamas maždaug per tris dienas, todėl naujo pontifiko galima laukti šią savaitę“, - sakė JAV organizacijos „Katalikų balsas“ vadovė Kim Daniels.

Prieš prasidedant konklavai Švento Petro bazilikoje surengtos specialios mišios. Vėliau kardinolai giedodami suėjo į Siksto koplyčią. Čia jie lotynų kalba prisiekė laikyti visus koplyčioje būsimus svarstymus paslaptyje. Iš Siksto koplyčios kardinolai išeis tik kai bus žinomas naujas popiežius. Konklavoje per slaptą balsavimą kiekvienas kardinolas užrašo pavardę asmens, kuris, jo manymu, turėtų sėsti į Šventąjį Sostą. Nors teoriškai popiežiumi gali būti išrinktas kiekvienas katalikas, tačiau juo tampa vienas iš kardinolų.

Po balsavimo suskaičiuojami balsai, o biuleteniai sudeginami, būtent dūmų spalva ir praneša pasauliui, ar išrinktas naujas popiežius. Juodi dūmai reiškia, kad nė vienas kandidatas nesurinko būtinų 77 balsų, balti dūmai reiškia, kad popiežius išrinktas. Tada Švento Petro bazilikos balkone pasirodo vienas iš kardinolų, kuris paskelbia: „Mes turime popiežių“. Šiemet ši garbė patikėta Prancūzijos kardinolui. Netrukus žengia ir naujasis Katalikų bažnyčios vadovas, jis pasveikina minią.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad kardinolai pasidalijo į dvi dalis. Vadinamieji reformistai siekia pertvarkyti kuriją ir kovoti su korupcija Šventajame Soste. Tuo metu likę, gyvenantys ir dirbantys Vatikane, nori išlaikyti dabartinę tvarką.

Tarp galimų favoritų minima apie 10 pavardžių. Manoma, kad daugiausiai šansų turi Milano arkivyskupas Angelo Scola, Kanados primas Markas Uele ar Ganos kardinolas Peteris Turksonas, tačiau minimi ir kandidatai iš Lotynų Amerikos, tarp jų Argentinos kardinolas Leonardas Sandri bei Brazilijos kardinolas Odilo Schereris.

Balsavimas yra itin slaptas ir visi kardinolai yra davę tylos įžadus. Juos sulaužiusiems gresia ekskomunikacija. Ant Siksto koplyčios stogo sumontuota ryšio blokavimo sistema, kad rinkėjai neturėtų jokio ryšio su išoriniu pasauliu.

Per balsavimą konklavoje kardinolai gyvena, miega, valgo Šventos Mortos namuose. Balsavimai vyksta keturis kartus per dieną.

Kas taps 266-uoju Katalikų bažnyčios vadovu, nuspręs kardinolai iš 48 pasaulio šalių. Tarp balsavimo teisę turinčių kardinolų daugiau nei pusė yra iš Europos. Didžiausią pasaulyje katalikų bendruomenę turinti Lotynų Amerika turi mažiau kandidatų nei, pavyzdžiui, Italija.     

"Lietuvos ryto TV" | ekspertai.eu inf.