Jau eina į pabaigą trečias mėnuo, kai dirba naujos kadencijos Seimas. Trumpai apžvelkime, ką per šį laiką nuveikė mažiausia, tačiau vienintelė nesisteminė, kaip save pristato "Drąsos kelias", partija.
Partijos rinkimų į Seimą programoje, kurią parengė buvęs socialdemokratas ir buvęs užsienio reikalų ministras profesorius Povilas Gylys, rašoma:
"Antikorupcinė teisėkūros kontrolė taps svarbiausiu DK prioritetu. Teisėsauga privalo tapti absoliučiai nepriklausoma ir atskaitinga visuomenei. Kad teisėsauga taptų veiksnia, o teisėkūra – skaidria, yra reikalingos ne didžiulės investicijos, bet politinė valia. DK turi politinę valią ir įsipareigoja išskaidrinti šias sritis, nuo kurių priklauso visos valstybės ir kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimas."
Pasižiūrėkime, ką šiais svarbiais klausimais pavyko pasiekti.
Politinė partija "Drąsos kelias" per šį laiką Seime pateikė jau du teisės aktų projektus:
1. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo. ĮSTATYMO PROJEKTAS XIIP-227 2013-01-18. Šį projektą, be Neringos Venckienės ir Povilo Gylio, kartu teikė ir kitų frakcijų Seimo nariai: Eligijus Masiulis, Petras Gražulis, Andrius Mazuronis, Vytautas Gapšys bei Arvydas Vidžiūnas.
2. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2, 7, 19, 20, 22, 23, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 14 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios. ĮSTATYMO PROJEKTAS XIIP-242 2013-01-31. Šį projektą teikė viena N. Venckienė.
Taigi, N. Venckienė pateikė du įstatymo projektus, o P. Gylys - vieną.
Aurelija Stancikienė, Algirdas Vaclovas Patackas, Vytautas Antanas Matulevičius, Valdas Vasiliauskas bei "Drąsos kelio" partijos pirmininkas Jonas Varkala jokių teisės aktų projektų kol kas nepateikė.
Reikia pažymėti, kad "Drąsos kelio" frakcijos narys P. Gylys sausio 16 dieną viešai pareiškė, jog "mėgins išsiaiškinti, kaip šiuo metu gyvena mergaitė" (nužudyto Drąsiaus Kedžio dukra - ekspertai.eu past.). Ką šiuo klausimu per šį laiką Seimo nariui pavyko išsiaiškinti, informacijos kol kas dar nėra.
Taip pat nėra žinoma, kodėl iš partijos internetinio portalo jau nuo pernai yra išimta partijos programa, patvirtinta Teisingumo ministerijoje. Šioje programoje buvo surašytos esminės partijos nuostatos, kurios nebuvo įtrauktos į partijos rinkimų programą.
Įdomu ir tai, kad ši partija pasirinko netradicinę politinę taktiką, todėl iki šios dienos nėra įsteigtas nė vienas jos skyrius Lietuvoje, nors pati partija įsteigta prieš metus.
Dar šiek tiek statistikos.
V. Matulevičius be pateisinamos priežasties praleido visus šešis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžius. V. Vasiliauskas be pateisinamos priežasties praleido tris iš keturių Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžius. A. Stancikienė gruodį be pateisinamos priežasties praleido keturis Seimo plenarinius posėdžius iš dešimties, o V. Vasiliauskas - du. P. Gylys be pateisinamos priežasties praleido vieną Europos reikalų komitete vykusį posėdį.
Nepaisant visų minėtų aplinkybių, paskutiniai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenys skelbia, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, tai už partiją „Drąsos kelias” savo balsus vis tiek atiduotų net 1,5 proc. rinkėjų.
Primename, kad "Drąsos kelio“ frakcija sukurta 2012 metų lapkričio 16 dieną.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]