Po Černobylio katastrofos radioaktyvus užterštumas Lietuvoje dar išlikęs

Balandžio 26 diena primena vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų – 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE).

Šios avarijos metu radioaktyviomis medžiagomis buvo užterštos didelės teritorijos, daugybė gyventojų bei avarijos likviduotojų patyrė jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą.

Nors po avarijos ČAE praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kuris iš karto po avarijos su oro srautų pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje.

Radioaktyvaus jodo bei kitų radionuklidų, pasklidusių ČAE aplinkoje, poveikį patyrė ir mūsų šalies piliečiai, dalyvavę avarijos likvidavimo darbuose.

Radioaktyvaus jodo pusėjimo trukmė yra palyginti neilga, todėl poveikis truko tik kurį laiką, tačiau radionuklidų, kurių pusėjimo trukmė yra apie 30 metų, kiekis dėl pusėjimo vis dar išlieka nepakitęs.

Lietuvos teritorija daugiausiai buvo užteršta ilgaamžiais radionuklidais 137Cs ir 90Sr. Šie radionuklidai gyvame organizme patenka į raumenis bei kaulus ir švitina iš vidaus. Kultivuojamose dirvose radionuklidai susimaišė ir migravo į gilesnius sluoksnius, tačiau miško paklotėje, nekultivuojamose pievose radionuklidai tebėra viršutiniuose dirvos sluoksniuose.

Siekiant įvertinti, koks liekamojo užterštumo poveikis Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai, Radiacinės saugos centras vykdo maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens radiologinę stebėseną, kurios rezultatai naudojami gyventojų gaunamai apšvitai įvertinti, bei įgyvendina atskiras programas, skirtas radionuklidų liekamajam užterštumui po Černobylio avarijos šalies teritorijoje nustatyti. Tam atliekami dirvožemio radiologiniai tyrimai labiausiai po avarijos užterštose teritorijose – pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyse.

Dirvožemio tyrimų rezultatai rodo, kad 137Cs tebėra dirvos paviršiuje, vertikaliai pasiskirstęs 30 centimetrų gylyje. Jo kiekis yra žymiai mažesnis, nei buvo išmatuotas pirmaisiais metais po avarijos, tačiau ir likęs kiekis vis dar lemia kai kurių maistui vartojamų produktų užterštumą 137Cs. Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia 137Cs nustatoma valgomuosiuose miško grybuose, žuvyse.

„Žinių radijo“, ekologija.blogas.lt inf.