Politikos mokslininkas Vytautas Keršanskas ateskleidė, kad „jeigu pripažįstame Rusijos informacinio karo egzistavimą, o sostinės meras pasisakydamas prieš Vilniuje statytus „Maskvos namus“ tą lyg ir daro, turėtume suvokti, kad istorinės atminties politika net ir savivaldos lygmeniu yra nacionalinės reikšmės klausimas“.
Pasak mokslininko, „istorijos politikoje Kremlius nuoseklus, o mūsų negebėjimas spręsti istorinės atminties klausimų elementariai pasitarnauja jo siekiams“.
„Birželio sukilimas bei jo vadai nuolat buvo sovietinės, o šiandien yra rusiškos propagandos taikiklyje. Ne be reikalo, kadangi masinis ginkluotas pasipriešinimas prieš sovietus vos po metų jų valdžios į šipulius sudaužo tradicinį Kremliaus pasakojimą apie tai, kaip lietuvių tauta savo noru prisijungė prie Sovietų Sąjungos. Juk kaip tuomet paaiškinti, jog neva 1940-ųjų birželį Raudonąją armiją pasitikusi su gėlėmis, 1941-ųjų vasarą lietuvių tauta masiškai imasi ginklo bei ne tik deklaruoja siekį, bet ir imasi veiksmų atkurti“, - atskleidžia V. Keršanskas analitiškos analizės komentare „Diskinis pjūklas į pagalbą Kremliaus propagandistams“.
Pasak mokslininko „nors sprendimu nukabinti atminimo lentą džiaugiasi ir dalis visuomenės Lietuvoje, daugiausia naudos iš gauto rezultato susižėrė Lietuvai nedraugiškos jėgos“.
Susiję:
Komentaras Kremlių su Putinu dieną naktį reginčiam komisijos pirmininkui A. Gumuliauskui