Šiame straipsnyje aptariamo LRT komercinio pasiūlymo originalą ekspertai.eu skelbė čia: http://www.ekspertai.eu/patrauklus-visuomeninio-transliuotojo-komercinis-pasiulymas/.
Atėjo rugsėjis – paskutinis etapas prieš Seimo rinkimus, galintis nulemti, kokia kryptimi pasuks mūsų valstybė per artimiausius ketverius metus. Vertinant ankstesnių politinių kampanijų patirtį galima drąsiai teigti, kad žiniasklaida šiuo laikotarpiu tampa kone svarbiausiu veikiančiuoju asmeniu, net svarbesniu už politikus, o ką jau kalbėti apie Nacionalinį transliuotoją LRT, kuris Seimo rinkimų išvakarėse atsinaujino įvaizdžio detales ir oficialiai pasikrikštijo „Lietuvos Respublikos transliuotoju“ (LRT).
LRT tinklalapyje skelbiami Nacionalinio transliuotojo programiniai dokumentai, kuriuose įvardijama LRT misija: „Teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje.“ Be to, LRT deklaruoja, kad „Įgyvendindama savo misiją LRT: renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, stiprina Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, stiprina visuomenės moralę ir pilietiškumą, vadovaujasi objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras ir įsitikinimus, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“. Be šių gražių teiginių, LRT tinklalapyje skelbiama, kad „Siekdama strateginių tikslų ir misijos įgyvendinimo, Lietuvos radijas ir televizija savo veikloje vadovaujasi tokiais veiklos principais ir vertybėmis: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvė, nepriklausomybė, objektyvumas, nešališkumas, teisingumas, tikslumas, sąžiningumas, pagarba visuomenės interesams, jos vertybėms, moralės normoms, pagarba žmogaus orumui, asmens teisėms, privačiam gyvenimui, informacijos išsamumas, asmeninė atsakomybė, savireguliacija, tolerancija, nuomonių įvairovė.“
Kaip žinia, LRT veiklą, be kitų įstatymų, reglamentuoja dar 1996 metais priimtas specialusis įstatymas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Daugiau nevarginsiu skaitytojų ilgomis dokumentų citatomis, tik trumpai pasakysiu, kad šiame įstatyme (3 straipsnyje) deklaruojamos iš esmės tos pačios vertybės (demokratija, nuomonių įvairovė, etc.), kaip ir cituotuose LRT programiniuose dokumentuose. Priminsiu tik vieną LRT Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir išsamios.“
Gražūs teiginiai, prasmingos įstatymų nuostatos, tačiau realybė, deja, yra visiškai priešinga. Apie ją byloja neseniai rinkimų kampanijos dalyviams LRT išsiųstas dokumentas – „Komercinis pasiūlymas“. Jame skelbiama: „Nuo š. m. rugsėjo 3 dienos iki rugsėjo 12 dienos LRT TV eteryje diskusijų laidos, skirtos 2012 metų Seimo rinkimams. Tai – diskusijų laidos, kuriose politinių partijų atstovai, nepriklausomi kandidatai, diskutuodami visuomenei aktualiomis temomis ir klausimais, galės išdėstyti savo programas, rinkimines nuostatas. Laidos transliuojamos tiesiogiai darbo dienomis nuo 21:15 iki 22:00. Numatoma transliuoti 6 laidas. Maksimalus diskusijos dalyvių skaičius laidoje – 3. Kviečiame Jus dalyvauti šiose laidose ir tokiu būdu prisistatyti savo rinkėjams. Vieno asmens dalyvavimo diskusijų laidoje kaina 21780.0 Lt (PVM įskaitytas).“
Taigi, nuomonių įvairovė, demokratija ir panašūs taurūs dalykai, jei šiomis vertybėmis norite pasinaudoti, Nacionalinio transliuotojo eteryje turi labai konkrečią kainą. Nekomentuojant pačios kainos pagrįstumo, pirmiausia šiurpina tai, kad viešoji informacija, kaip vienas svarbiausių demokratinės visuomenės instrumentų, tampa komercinių santykių objektu, o Nacionalinis transliuotojas - tokiu pat komerciniu subjektu, kaip ir bet kuris kitas transliuotojas. Tačiau blogiausia net ne tai. Spėju, kad būtent tokią kainą LRT nusistatė, įvertindama, kokias biudžeto dotacijas gavo Seimo partijos. Kadangi jų finansavimo liūto dalį sudaro valstybės, t. y. mūsų visų, pinigai, komerciniame pasiūlyme nurodytą sumą seiminės partijos Nacionaliniam transliuotojui sumokės būtent iš valstybės dotacijų. Taigi, nacionalinio transliuotojo eteryje rinkėjai už jų pačių pinigus ir toliau bus mulkinami, bandant įteigti, kad vienintelis jų pasirinkimas yra Seime reziduojančios partijos. Iš esmės tokią pačią rinkėjų mulkinimo kampaniją jau pradėjo Lietuvos ryto TV su Edmundo Jakilaičio vedama laida „Lyderių forumas“. Sprendžiant iš „pirmojo blyno“, ši laida galės taikyti į nusišnekėjimo rekordus, kai darbiečių lyderis ir įtariamasis baudžiamojoje byloje Viktor Uspaskich išdidžiai paporino, kad „nafig vyrui 65 metų pensinis amžius, kai jis tokiame amžiuje dar gali vaikus daryti“. Tad štai tokie valstybės lyderiai protina rinkėjus už pačių rinkėjų pinigus.
Natūralu, kad tokiomis sąlygomis minėtu LRT pasiūlymu realiai galės pasinaudoti tik Seimo partijos, nes būtent joms (jų pačių) yra skirtas dosnus biudžetinis finansavimas. Kitiems rinkimų kampanijos subjektams keliai gauti finansavimą yra praktiškai užkirsti, išskyrus mistines fizinių asmenų aukas, ar tokius mat mistinius nario mokesčius, kurie, beje, sudaro tik menką procentą ir Seimo partijų biudžeto. Spręskite patys, ar tokia situacija atitinka cituotą LRT Įstatymo 4 straipsnio nuostatą, skelbiančią, jog “Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras”? Tikiuosi, skaitytojai nebeturi iliuzijų, kad tarp Seimo partijų dar galima rasti didelę politinių pažiūrų įvairovę, nes šių partijų kovą dėl išlikimo valdžioje ir prie lovio vargu ar galima vadinti politinėmis pažiūromis apskritai.
Tokią situaciją įvardyčiau jau ne kaip politinės mafijos užsakymą, bet kaip politinio elito politinį ir teisinį banditizmą, palaimintą Seimo, Prezidentės ir Konstitucinio teismo. Priminsiu, kad sąlygas tam sudarė metų pradžioje priimtos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisos, pagal kurias finansavimą normaliai veiklai gali gauti tik seiminės partijos (konservatoriai, LSDP, Darbo, dvi liberalų partijos, Pakso „tvarkiečiai“, Lenkų rinkimų akcija ir valstiečiai). Tokia sistema buvo pateikta kaip absoliutus gėris kovojant su politine korupcija, bet tuo pat metu buvo užgniaužiamos bet kokios kitokios nuomonės ir kiti balsai, sakę, kad tai veda į dar didesnį politinės santvarkos išsigimimą ir tos pačios politinės korupcijos įteisinimą, kuris kelia dar didesnį piliečių nepasitikėjimą savo valstybe. Jau senokai tenka stebėti LRT praktiškai vykdomą informacijos dozavimą ir kitokių nuomonių cenzūravimą apie jas paprasčiausiai nutylint.
Vienintelis logiškas tokio įstatymų leidėjo žingsnio paaiškinimas - tai, kad dabartinis politinis elitas suvokia seniai išnaudojęs visus rinkėjų jam suteiktus pasitikėjimo kreditus, tad jausdama “nesisteminių” partijų keliamą pavojų dabartinė politinė-teisinė sistema ėmėsi visų įmanomų priemonių - tiek kvazi-įstatyminių, tiek ir juodųjų technologijų - kad maksimaliai apribotų rinkėjų pasirinkimo galimybę.
Šiurpiausia, kad šiam sąmokslui prieš demokratiją uoliausiai tarnauja Nacionalinis transliuotojas ir Konstitucinis teismas – bet tuo stebėtis neverta, nes juk šie subjektai yra dabartinės politinės sistemos dalis. Nieko keisto, juk LRT iš esmės vadovauja arba naujoji nomenklatūra, arba senosios partinės nomenklatūros atžalos.
Šalia cituotų įstatymų normų vertėtų pacituoti ir Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri skelbia, kad Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.
Tad ir patys, be mūsų konstitucinės teisės Guru pagalbos, galite atsakyti į klausimą - ar Lietuvoje dar realiai veikia Konstitucija?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]