Politinių kluikų lenktynės ant europinės vėžės

Vai tai sujudo Šiauliai! Tik lekia ne sparčiai ir ne vėjo žirgai baltakarčiai. Baigiantis europinėms avižoms, po dešimtmetį trukusio letargo, vietinių politinių kluikų tempiamas roges bandoma perstumti ant pabėgusių europinės vėžės bėgių. Su pasispardymais kanopomis ant susiaurėjusio geležinkelio pylimo.

Šiandien: „cirkas" atvažiavo

Po to, kai spalio pradžioje „Sweco Lietuva” pristatė „Rail Baltica” poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupė Šiauliuose surengė viešas, šiaulietiškai šnekant, „razborkes“. Kas kaltas, kad planuota per Šiaulius europinė geležinkelio vėžė buvo pasukta pro Panevėžį?

Socdemai dūrė į pasturgalį konservams, pastarieji neliko skolingi. Ir visi, nuo seimūnų iki smulkių vietinių duoneliautojų, vienas už kitą garsiau mušė kanopomis sau į krūtinę, girdi, kaip jie myli Šiaulius, kurie pražus ant rusiškų bėgių.

Tačiau klausantis viešų pasirodymų kirba klausimas, kokiuose cirko garduose politikos „eržilai" drūnijo mažiausiai pastaruosius dvejus metus, ar net dešimtmetį, kai europinė vėžė nekvepėjo?

Retrospektyva: „ristūnai“ miegojo

Prisiminkime. 2011–ųjų pavasaris. Baltijos šalių susisiekimo ministrų susitikimas Rygoje. Tada garsiai paskelbta žinia, kad europinė vėžė suka pro Panevėžį. Ką daro vietinai veikėjai ir Seimo Šiaulių krašto bičiulių ristūnai?

Šiauliuose rinktas socdemas Edvardas Žakaris viešai padejuoja, kad dabar tai jau aišku – liks Šiauliai ant rusiškų geležinkelio bėgių.

Kitas socdemas, Šiaulių meras Justinas Sartauskas nieko nežino ir žada viską išsiaiškinti – visuomenininkų paragintas.

Konservatorius, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Alfredas Jonuška, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, mosteli ranka. Et, ir nereikia Šiauliams tos vėžės. Visai ji nereikalinga, tik pro šalį bildantys sąstatai triukšmą kels.

Kadangi geležinkelio sąstatai Šiauliuose jau seniai netriukšmauja, visi ramiai snūstelėjo. Kiekvienas savo ėdžiose. Kas – Seimo, kas – Šiaulių. Ir dalijosi postus, ir pasirašinėjo koalicines sutartis, kuriose tos europinės vėžės nė tolimo aido nesigirdėjo.

Vienintelis tuometis Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos vadas Alius Valys cirko arklidės duris klebeno. Veltui.

Bimbalo vardas

Kol vieni dejavo, kiti aiškinosi, o treti rankomis mojo, išaušo 2013-ųjų ruduo. Ir štai it bimbalas būtų pasturgalin smeigęs.

Bimbalo pavadinimo ieškoti galima šių metų spalio pradžioje įvykusiame „Rail Baltica” poveikio aplinkai atastaitos pristatyme.

Protingi žmonės šneka, kad viena tokia Šiaulių miesto Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja dažniausiai vietinio oligarcho Vidmanto Japerto mintimis šneka. V. Japertas – jau minėto Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, „tvarkietis”, Šiaulių miesto tarybos narys. Laikomas šešėliniu Šiaulių meru, o jam priklausančios įmonės sukasi statybiniuose biudžeto ir ES paramos lėšomis finansuojamuose projektuose. 

Kai prabilo vedėja A. Žalevičienė, ir bimbalo vardas paaiškėjo: naujausia vietinių politinių-finansinių grupuočių stumiama idėja fiks – Viešasis logistikos centras. Girdi, Logistikos centrui vėžės žiauriai reikia.

Šiauliečiai – ne apie tuos ratus

Kiek Šiauliams reikia Viešojo logistikos centro ir kokiais nuostoliais gresia – jau kita „naujųjų vasiukų" istorija, kurią prokurorų išsiaiškinti melste meldžia nepriklausomas Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.

Kol kas apie tai, kokioje Europos Sąjungos „vietoje" yra šiauliečių projektas, galima pasiskaityti europinės vėžės poveikio aplinkai pristatymo protokole. Pateikiame ištrauką (kalba netaisyta).

Šiaulių valdininkė A. Žalevičienė: „Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Valstybės svarbių ekonominių projektų sąrašą Šiaulių viešasis logistikos centras (toliau – VLC) yra planuojamas įgyvendinti ir jam skirtas finansavimas, kai tuo tarpu jeigu rinktumėmės alternatyvą per Panevėžį (...), tai būtų reikalinga sukurti. Tokiu atveju peršasi išvada, kad jeigu bus pasirinkta alternatyva per Panevėžį (....), bus reikalinga valstybės lėšomis įrengti dar vieną VLC, todėl projektas pabrangtų. Alternatyvoje per Šiaulius (...) VLC jau būtų įrengtas“.

Tomas Varneckas, „Sweco Lietuva“ projektų direktorius: „VLC funkcionuoja kaip savarankiški projektai (suprastruktūra), todėl vertinti jį Rail Baltica projekto (infrastruktūra) apimtyje nėra korektiška. VLC vertintinas kaip atskiras verslo projektas, todėl ir jo finansiniai rezultatai vertintini atskirai. Sutinku, kad šiai dienai Šiaulių VLC pasistūmėjęs ženkliai toliau nei Panevėžio VLC, kuris kol kas egzistuoja tik deklaracijos pavidalu. Atskirai paminėtina, kad VLC kapitalo kaštai, juos lyginant su „Rail Baltica“ projekto kapitalo kaštais, yra labai maža suma (palyginimui: Vilniaus VLC vertė - apie 120 mln. Lt, Kauno VLC vertė - 80-90 mln. Lt, Šiaulių VLC kainuotų apie 70 mln. Lt, o „Rail Baltica“ vien atkarpos Lietuvoje vertė sudaro apie 14 mlrd. Lt), todėl bendrame kontekste nėra lemiantis faktorius“.

Nusitaikė į valstybės biudžetą

Ir vis dėlto europinės vėžės reikia. Tik ne paprastiems šiauliečiams, o Logistikos centro statytojams. Kodėl?

Šiaulių savivaldybės duomenimis, pagal pirminę ES finansavimui teiktą projekto sąmatą, logistikos centras turėjo kainuoti 47 milijonus litų. Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojama dalis – tik 33 milijonai litų, kitų juridinių ir fizinių asmenų indėlis – 6 milijonai litų. Likusius pinigus (PVM ir kitos fondų nefinansuojamos lėšos) Savivaldybei reikėjo surinkti iš savo biudžeto.

Per pastaruosius kelerius metus centro statybos kaina projektuose išaugo bemaž dvigubai ir prisivijo kauniečius – 88 milijonai litų. Kaip jau Šiauliuose įprasta, fondų nefinansuojama projekto dalis gula ant Savivaldybės biudžeto kupros.

O kiek ta kupra dar pavelka?

Dar šių metų pradžioje Šiaulių skola siekė 112 milijonų litų, kurių miestas nesugeba grąžinti: vasaros pabaigoje pradelstos skolos siekė 17 milijonų litų.

Didieji bankai jau padėjo riebų kryžių ant Saulės miesto, tad vientelis kelias – pirmyn ištiesta ranka į Vyriausybę, kurioje įsitaisę saviškiai: socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai, remiami lenkų.

Taigi aiškėja, koks bimbalas ristūnais verčia Šiaulių kluikas, palaikę trikinkę tempiančias ant europinės vėžės pylimo. ES fondų valdytojų tolimos provincijos Logistikos centro burtai neveikia, bet juk Vilniuje sėdi sava trikinkė.