Politologas G. Aleknonis: Lietuva gali jaustis saugi

Rusijai užėmus Krymą, o prorusiškai nusiteikusiems daliniams toliau vykdant agresiją Ukrainos rytuose, pasigirsta vis daugiau kalbų, ar Baltijos šalys nebus kitas prezidento Vladimiro Putino taikinys? Juolab kad ir amerikiečių politologas Justinas Loganas suabejojo, ar NATO gintų Baltijos šalis agresijos atveju. Tačiau sustiprinta NATO oro policijos misija, pasiųsti 5 minininkai į Baltijos jūrą, karinės pratybos su Lietuvos kariais rodo, kad Aljansas nusiteikęs rimtai. Panašios nuomonės yra ir politologas Gintaras Aleknonis. „Lietuva gali jaustis rami“, – sako jis. Apie situaciją Ukrainoje, ko dar gali imtis Vakarai ir Rusija, bei Lietuvos saugumą su juo ir pasikalbėjome.

– Esate minėjęs, kad iš Vakarų tikėtis kažko „karštesnio“ neverta. Kodėl toks skeptiškumas šiuo klausimu?

– Pasižiūrėkime iš savo pozicijų. Pavyzdžiui, jeigu įvyktų kažkas Ferganos slėnyje, rusų kariai jį užimtų ar Vidurinę Aziją, kaip mes reaguotume? Tai galbūt ir vertinkime, kaip mes į tai žiūrime. Vargu ar dabar kažkokios karštos reakcijos mes galėtume tikėtis. Ilgailėkėje perspektyvoje taip, manau, tai labai atsilieps Vakarų ir Rusijos santykiams. Pirmieji bus gerokai atsargesni, labiau įsiklausys į tokių nukentėjusių šalių ir tautų kaip Lietuva nuomonę, bet tikėtis kažkokios greitos reakcijos nelabai galėtume.

– Ką Vakarai iki šiol padarė, kad pažabotų Rusijos agresiją, ir ko dar galėtų imtis?

– Šiuo momentu kažkokių aiškių priemonių negalime tikėtis. Vakarai per tą ketvirtį amžiaus nuo Šaltojo karo pabaigos yra susieti labai artimais ryšiais su Rusija – verslo, ekonomikos ir panašiai. Visi stengiasi išvengti nuostolių.  Manau, ilgailakėje perspektyvoje tai labai atsilieps Vakarų ir Rusijos santykiams, kol pastarosios valdžioje bus Vladimiras Putinas. Ilgalaikėje perspektyvoje yra ruošiami visokie paketai. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjusios eksportuoti skalūnų dujas, ko iki šiol nėra leidžiama, visiškai pakeistų dujų kainą pasaulio rinkose. Ji gerokai kristų ir Rusijai tai būtų didžiulis ekonominis smūgis. Tačiau jo mes negalime tikėtis per kelias dienas, tai yra pusmečio galbūt metų reikalas. Aš manau, kad kažkas bus, bet tai neatkreips stipriai žiniasklaidos dėmesio, kad „va, mes stipriai smogėm ir panašiai“. Politikai šiuo atveju turi galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, tai yra ilgas procesas, kuris atsilieps.

– Kalbama, kad nuo 2015 m. bus įteisintos naujos skalūnų dujų įmonės JAV, kurios galės pradėti eksportą…

– Turint galvoje, kaip Rusija savo biudžetą balansuoja su dabartinėmis naftos ir dujų kainomis. Jeigu jos krenta daugiau nei 20 procentų, Rusijai tai yra didžiulis smūgis.

O šiuo momentu situacija yra gana sudėtinga, nes Rusija savo viduje turi visuomenės palaikymą, V. Putino reitingai daugelio gyventojų akyse yra pakilę, tai nemanau, kad galime tikėtis greitų pokyčių.

– Greičiausiai Vakarai nelabai galėjo tikėtis, kad XXI amžiuje gali būti imamasi tokių agresijos priemonių. Ko dar galima tikėtis iš Rusijos, galbūt vien Krymo užėmimu viskas nesibaigs?

– Į visa tai reikėtų pasižiūrėti iš Rusijos pusės. Jie šitą žaidimą žaidžia faktiškai be klaidų. Reikėtų pagalvoti, ar Krymo užėmimas yra Rusijos pergalė, ar yra jos pralaimėjimas. Rusija tikėjosi savo įtakon paimti visą Ukrainą, dabar ji paėmė tik Krymą. Jeigu taip ciniškai pažiūrėtume, ar tai yra Rusijos pergalė, ar tik kąsnelio atėmimas?

Ar jie sustos? Aš labai abejočiau, ar galėtų dabar eiti toliau. Vis dėlto Rusijos kariuomenė nėra tokia galinga, kokia ji piešiama propagandoje. Prisiminkime iš istorijos, kaip jai sunkiai sekėsi Čečėnijoje ar Suomijoje. Į dešiniakrantę Ukrainą nemanau, kad yra kažkokios galimybės eiti rusams. O ten kur Doneckas ir panašiai (Rytinė Ukrainos dalis)... kažin ar jie sugebėtų taip padaryti, kaip padarė su Krymu.

– Teigiama, kad V. Putino valdymo laikotarpiu buvo daug investuota į kariuomenę, technikos atnaujinimą...

– Nežinau, aš abejočiau, ar Rusija gali kariauti didelį karą. Šiuo atveju, jeigu rusų daliniai įeitų į Ukrainą, tai kiltų pilietinis karas. Tai būtų nenaudingas pačiam Kremliui ilgas ilgas konfliktas. Kryme buvo įmanoma trumpa greita operacija, Ukrainoje tokios operacijos įvykdyti neįmanoma. Ar Rusija yra pasirengusi tokiam konfliktui? Manau, lygiai taip pat kaip Vakarai nėra pasirengę, lygiai taip ir Rusija nėra pasirengusi.

– JAV viceprezidentas Joe Bidenas savo vizito Lietuvoje metu paminėjo, kad bet kuri NATO valstybė, jei prieš ją būtų panaudota agresija, bus apginta, o agresoriai gaus atkirtį. Ar Lietuva gali jaustis saugi?

– Mano supratimu, Lietuva tikrai gali jaustis saugi. Žinoma, visada yra grėsmių, bet buvimas NATO yra pakankama garantija. Dabar vis dažniau pasigirsta „puola rusai“, tačiau tai nėra Lietuvos puolimas, tai yra NATO puolimas. Aljansas pirmiausiai yra atgrasymo priemonė ir nemanau, kad kažkas racionaliai besielgiantis galėtų pulti Lietuvą.

– Tačiau, jei šiek tiek pafantazuotume. Mes turime Visaginą, kur dauguma yra rusakalbiai. Jei jie panorėtų kažkokiu būdu prisijungti prie Rusijos arba tapti autonomine valstybe? Juk tokia pat situacija buvo ir Kryme... 

– Toks variantas tikrai neįmanomas. Didžiausia problema su Krymu buvo ne tai, kad įvyko referendumas, o tai, kad jis surengtas esant svetimai kariuomenei. Pirmiau įžengė ji, paskui įvyko referendumas. Kitas dalykas, aš labai abejočiau, ar Visagino rusai norėtų jungtis prie Rusijos ir tapti jos dalimi. Pavyzdžiui, kiek man tekę būti Klaipėdoje, ten gyvenantys rusiškai kalbantys Lietuvos piliečiai didžiuojasi Lietuva ir jaučiasi esantys jos piliečiais ir į rusus, kurie gyvena Kaliningrado srityje, žiūri su šiokia tokia užuojauta, nes jie mato skirtumą. Bent, kiek aš matau iš šalies, nėra tokių ženklų, kad jie norėtų jungtis prie Rusijos.

– Galime jaustis saugūs, tačiau jei įvyktų kažkoks puolimas?

– Rusija su NATO bet kokiu atveju ginkluoto konflikto vengs, ji tikrai nėra pasirengusi tokiam konfliktui, nes nei jos ekonomikai, nei karinei galiai tai nėra pagal jėgas. Rusijai dabar svarbiau savo aplinkoje susitvarkyti, turi ji pakankamai problemų ir Vidurio Azijoje.

– Rusija prisijungė Krymą, V. Putinas pasirašė dokumentus. Ar Ukrainai įmanoma atsiimti Krymą, ar jau taip ir liks?

– Aš manau, kad šis konfliktas bus „įšaldytas“. Rusija laikys, kad tai yra jos dalis, Ukraina tai laikys savo okupuota dalimi. Tokia padėtis tęsis, manau, labai ilgai, o Rusijai tai yra paprasčiausiai naudinga. Kai yra toks konfliktas, Ukraina galvoti apie kažkokią visavertę narystę Vakarų organizacijose neturi jokių galimybių. Šiuo atveju rusai gali jaustis pasiekę savo tikslą. Tokios Ukrainos, kuri faktiškai yra ant karo slenksčio su Rusija, jokios Vakarų organizacijos nepriims, o Rusijai to ir reikia.