2024 m. kovo 1 d.



 

Ponų taryba

Paskelbta: 2011-04-12 12:12 Autorius: ekspertai.eu
Manau, kad apie šiandieninę situaciją Lietuvoje yra prirašyta labai daug. Ji dažniausiai yra neigiamo pobūdžio. Šiandieninės valdžios veikla yra lyginama su „veikla prie lovio“, „vagystėmis“, korupcija, išdavikiška politika Lietuvos visuomenės atžvilgiu ir t.t. Tokios ir dar netgi blogesnės „naujienos“ tapo mūsų valstybėje kasdienybė. Atrodo, mes turime Seimą, kaip priimta sakyti, kaip Aukščiausiąjį valdžios organą, bet tas organas nesiima jokių priemonių, kad pakeistų savo įvaizdį, kaip valstybinio organo, iš kurio sklinda Blogis. TSRS buvo pavadinta Blogio Imperija. Lietuva šiandien tampa tos Blogio Imperijos nuolauža, kurioje valdžia naudoja tuos pačius totalitarinės sistemos principus: totalus visuomenės interesų ignoravimas, kai vyriausybė dirba ne visuomenės labui, o atskirų grupelių interesų labui, skurdas ir jokios atsakomybės dėl blogo ūkininkavimo, valstybės turto grobstymas, korupcija, kontrabanda, narkomanijos augimas, neefektyvus darbas, kompetencijos stoka ir amoralumas. Be abejonės, tokia situacija ilgai tęstis negalės. Nes vis vien iškils koks nors įvykis, kuris sukrės šitą valstybę ir tada įvykiai pakryps neprognozuojama linkme. Savo straipsniais bandau užbėgti ateities įvykiams už akių, nes jie Lietuvai tikrai nieko gero nežada. Jeigu visiškai rimtai kalbėti, tai šita valstybė yra tarp tų, kurios turėtų išnykti. Kodėl aš taip manau? Todėl, kad yra labai daug „priešmirtinės“ situacijos požymių. Be abejonės, visa tai įtakojo ir įtakoja bankininkų organizuota finansinė krizė pasaulyje. Tačiau lemiamą vaidmenį čia vaidina  grynai lietuviškos ypatybės arba tiksliau ydos, kurios nėra šalinamos ir gyvos dar iš komunistinio valdymo laikų, o kitos tęsiasi net šimtmečiais. Iš tokių šimtmečiais besitęsiančių ydų , galima paminėti  kultūros svarbos menkinimas žmonių socialiniame gyvenime, mokslo svarbos ignoravimas, ir savos.Baltų religijos menkinimas, o kartais net niekinimas. Tokius dalykus gali daryti tik svetimtaučiai, kurie nėra suinteresuoti, kad lietuvių kultūra vystytųsi ir klestėtų. Faktiškai kultūra, švietimas ir mokslas turi būti prioritetinė sritis valstybėje. Kultūros ministerija turi užimti daug aukštesnę vietą valdymo struktūrose nei yra dabar. Šiek tiek žemiau, turi stovėti finansų ministerija, kuri faktiškai ir turi atsakyti už finansinę sveikatą mūsų valstybėje, jeigu lyginti visas ministerijas egzistuojančias, kaip gyvą organizmą. Visų šitų ministerijų darbas turi būti nukreiptas į aukštesnės kultūros siekimą mūsų šalyje. Į ekonomiką reikią žiūrėti, kaip į ūkininkavimą, nes būtent geras ūkininkas „mokamai tvarko ūkį, įmonę, ūkio reikalus“, kaip tai aiškinama lietuvių kalbos žodynuose. O lietuviai turi tikrai geras ūkininkavimo tradicijas. Bet, deja, tai kas gera pas mus yra užslopinama. Slopinimas atsiranda tada, kada amoralūs tipai užsiropščia į valdžią ir ardo viską, kas neša pažangą. Pabandykime pasiaiškinti kodėl taip vyksta. Tauta yra gyva, jeigu joje yra palaikoma tų žmonių kūryba, kurių idėjos yra nukreiptos į tautos gerovės kėlimą. Tautoje turi būti palaikomas didvyriškumas, karžygiškumas, dorovė, ūkininkavimo metodų tobulinimas ir t.t. Į vadovus turi būti atrenkami geriausi, stipriausi, doriausi,  ir   kilniaširdiškumu, bei didžiadvasiškumu  pasižymintys tautos didvyriai. Jokie Antanai Smetonos, ar kitokio kailio zuikiai negali būti net arti prileidžiami prie jokių valstybės valdymo struktūrų. Bet faktas yra toks, kad šitie zuikiai, tik skirtingo kailiuko, tampa Lietuvos Prezidentais. Iš tokių „prezidentų“, gal būt, galima būtų sulaukti, kad jie atliktų gerai savo darbą, kaip paštininkai, arba bilietų kontrolieriai teatruose ar koncertų salėse, tai tokiu atveju būtų reali nauda. Bet, jeigu jūs užkrausite žmogui per didelę atsakomybės naštą, tai jis paprasčiausiai jos neneš, kaip tai įvyko su Valdu Adamkumi. Jis pasiims tik tą dalį, kurią jis gali panešti, pavyzdžiui, sudalyvauti kokiame nors Vienos pokylyje. Tad, kaip išeina, kad pas mus į valdžią prasibrauna nei su morale, nei su intelektu, nei su dvasine sveikata nenorintys turėti reikalų politiniai veikėjai?  Tai štai, jeigu jūs atliksite tyrimus, o be to, tai matyti ir iš mūsų Lietuvos istorijos,  kad į valdžią yra išrenkamos vidutinybės, kurios praktiškai žiūri į valdiškas pareigas, kaip į galimybę  tenkinti savo egoistinius ir savanaudiškus interesus. Faktiškai tokius žmones galima pavadinti priklausomais nuo valdžios, kaip narkomanas priklauso nuo narkotikų. Priklausomybes turintys žmonės negali dirbti valstybės valdyme.  Deja, deja, tai yra faktas, kad visuomenė labai dažnai išsirenka ne geriausius, o būtent vidutinybes, kurių kalbos nuo darbų skiriasi, kaip diena nuo nakties. Reiškia pati rinkimų sistema yra ydinga, nes  ji neišrenka geriausių. Taip nėra, kad lietuvių tauta neturi savo didvyrių, bet jie yra išstumiami šitų gudrių ir apsukrių vertelgų, spekuliantų, kyšininkų ir kitokio kailio amoralių tipelių. Išeities nėra, ir mes turime sustabdyti šitą „broką“ gaminančią sistemą. Net, jeigu būtų rinkimai organizuoti pagal Kapos teisę, tad netgi tuo atveju rezultatai, manau, būtų aukštesni, nei yra dabar. Tad panagrinėkime mūsų „Aukščiausiąją valdžią“ ir pažiūrėkime, kaip veikia šita sistema, kad ji gamina tokį blogą produktą, kad net žmonės bėga iš savo šalies ir nebenori sugrįžti atgal. Juk tai ir yra blogo valdymo rodiklis. Bet koks tendencingas ko nors mažėjimas įmonėje ar valstybėje, parodo, kad blogai yra vadovaujama ir tai veda į bankrotą. Net Rusijos propaganda pradeda atkreipti savo visuomenės dėmesį,  kad „pribaltai (kažkodėl tai kalba vyksta tik apie Lietuvą) be Rusijos degraduoja ir bėga iš savo valstybės“. Pažiūrėję į www.lrs.lt internetinį puslapį, mes galime surasti štai tokius dalykus: „Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Lietuvos valstybingumo raidoje ši sąvoka tapo „parlamento" atitikmeniu. Seimas – aukščiausioji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų tautų Respublikos, Lietuvos Respublikos įstatymų leidybos institucija. Asmuo, išrinktas į Seimą, vadinamas Seimo nariu arba Atstovu. Iš tautosakos: posakis „Seimą nešti" reiškė „tartis susirinkime, posėdžiaujant"; tas pat – „seimauti". Gandrų susibūrimams prieš jiems išskrendant apibūdinti taip pat iš seno buvo vartojama „seimų" sąvoka, plg.: ilgakojai seimus neša – ruduo atėjo.“ Kaip matote, Seimo internetiniame puslapyje yra teigiama, kad tai yra „įstatymų leidybos institucija“. Dabar žvilgtelėkime į Lietuvos Konstituciją. Joje rašoma, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas„ (5 straipsnis). Gi 77 straipsnis mums sako, kad „Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas“. Bet jeigu paskaityti apie tai, kokias funkcijas atlieka Seimas ir Respublikos Prezidentas, tai mes pamatysime tokį vaizdelį, kad faktiškai valdžia priklauso Seimui, o Prezidentas atlieka daugiau reprezentacines funkcijas, panašiai kaip Monarchai daugelyje Europos šalių. Tad mums belieka grįžti vėl į LDK laikus ir pabandyti išsiaiškinti, kas per organas yra tas Seimas: „Kaip valstybinė valdžia Seimas Lietuvoje atsirado XV a. antrojoje pusėje. Nors Seimo ir Ponų tarybos užuomazgų galima įžvelgti jau 1398 m., kada Salyne Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui (valdė 1392-1430 m.) tariantis su Vokiečių ordinu dėl taikos įvyko didelis Lietuvos didikų, bajorų suvažiavimas. Tiesa, didikų ir bajorų suvažiavimai tada dar nebuvo oficialus Didžiojo Kunigaikščio patariamasis organas. Diduomenė, susitelkusi Didžiojo Kunigaikščio taryboje, 1430 m., kai mirė Vytautas, pasiūlė Didįjį Kunigaikštį – Švitrigailą.“ Toliau seka Monarchinės valdžios Lietuvoje nykimas. Po truputi valdžią perima Seimas: „Seimo reikšmė ilgainiui LDK didėjo augant bajorų svarbai, nes 1447 m. Kazimiero privilegija bajorai ir jų valstiečiai buvo atleisti nuo mokesčių valstybei. Vykstant beveik nuolatiniam karui su Maskva, Didžiajam Kunigaikščiui teko kreiptis į bajorus, kad šie imtų mokėti mokesčius. Mainais už mokesčių mokėjimą, jų didinimą Lietuvos bajorai gaudavo politinių ir ekonominių privilegijų, kuriomis tarp kitų dalykų buvo stiprinamas Seimas (bajorų suvažiavimas). Taip XV a. sprendžiant pagrindinius valstybės reikalus, svarbia valstybinės valdžios institucija tapo ne tik Didžiojo Kunigaikščio skiriama Ponų taryba, be kurios pritarimo 1492 m. paskelbta Aleksandro (1492-1506) privilegija Didysis Kunigaikštis įsipareigojo nespręsti valstybės reikalų, neleisti naujų įstatymų, bet ir daugiausiai iš bajorų atstovų sudarytas Seimas. (XV a. antrojoje pusėje Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis rezidavo jau Lenkijoje, tad Ponų taryba realiai tuo metu valdydavo Lietuvą)“. „Po 1564–1566 m. teismų ir administracijos reformų prieš pat Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės realią uniją, kuriomis Lietuvos teisminė ir administracinė sistema buvo vienodinama su Lenkijos, Seimas buvo sustiprintas įtvirtinant bajorų įsigalėjimą ir pagal II Lietuvos Statutą (1566 m.) tapo aukščiausiuoju įstatymų leidybos ir valstybinės valdžios organu; į Seimą įeidavo pavietuose (apskrityse) išrinkti bajorų atstovai, Ponų Tarybos nariai ir kunigaikščiai, o su patariamuoju balsu prievolių klausimams svarstyti į Seimą buvo kviečiami didžiųjų miestų atstovai. Tad po šių reformų pasikeitė Seimo formavimo tvarka: į jį nebegalėdavo atvykti kiekvienas bajoras, į jį vykdavo pavietų ir vaivadijų seimeliuose išrinkti bajorai. Ponų tarybą, su kuria Seimas bendradarbiaudavo, XVI a. Lietuvos valstybinėje santvarkoje jau galima laikyti aukštaisiais parlamento rūmais, patį Seimą – žemaisiais rūmais“. Seimas priima I, II ir III Statutus. Šis 1573 m. Statutas galutinai įtvirtina bajorų, kaip privilegijuoto luomo valdžią, galutinai sumenkina Kunigaikščio vaidmenį, ir rezultate tai sąlygojo LDK valstybingumo praradimą. Tad ano meto Ponų Taryba atitinka dabartinės Lietuvos vyriausybės padėtį. Tačiau, jeigu paimti „Ponų Tarybą“ neigiama prasme, tai šiandien mes tokią Tarybą turime – tai Seimas. Anų metų Seimas gyvavo tik tam, kad tenkinti tam tikrų luomų interesus,  o ką daro šiandieninis Seimas? Teigiama, kad šiandieninis Seimas yra Aukščiausioji valdžia. Jeigu taip yra, tai Seimas ir turėtų atsakyti už vis didėjančią emigraciją, skurdą, augančią narkomaniją ir t.t. Tačiau šito nėra ir Seimas jokios atsakomybės dėl to neprisiima. Ir kaip jis gali prisiimti, jeigu faktiškai tai yra kolektyvinės  atsakomybės organas, o kolektyvinė atsakomybė, kaip žinia, yra lygi nuliui.  Tai, kaip gali egzistuoti tokia valstybė, kur Aukščiausioji valdžia neprisiima jokios atsakomybės dėl savo veiklos padarinių? Aš pabandžiau sustatyti valdymo schemą, tai įsivaizduokite ši valdymo schema paprasčiausiai yra neefektyvi ir negyva. Joje nėra vietos žmogaus arba piliečio interesams. Faktiškai tokia valdymo sistema yra pasmerkta mirti. Netgi Lietuvos Konstitucijoje surašytos funkcijos vyriausybei pasmerkia ją vegetavimui. Tai sunki biurokratinė valdymo sistema, kuri iš viso negali egzistuoti be korupcijos. Sekantis po Nepriklausomybės žingsnis turėjo būti Demokratinis Socializmas, nes tai atitiko tuometinį tautos mentalitetą.  Ir jeigu Lietuva būtų numačiusi savo valstybės vystymosi kelią, tai po truputį, etapais, galima buvo vystyti ir smulkųjį, ir vidutinį verslą. Lietuvos sėkmės laikotarpis buvo susijęs su Monarchine valdžia, tai reikėjo žingsnis po žingsnio ir grąžinti į Lietuvą Monarchinės Konstitucijos formą. Tarp kitko, Monarchinė Konstitucija yra gana sėkminga valdymo forma ir tai patvirtina netgi Europos šalių praktika. Monarchinės Konstitucijos atžvilgiu galima labai griežtai nubrėžti linijas tarp Vykdančiosios valdžios ir įstatymus Leidžiamosios valdžios. Pažiūrėkite, kaip sėkmingai darbuojasi komunos Danijoje, Belgijoje ir kitose šalyse. Pavyzdziui, Zuokas, būdamas Vilniaus miesto meru, nesėkmingai nubezdžionavo idėja dėl dviračių miestiečiams. Kopenhagoje jūs galite įmesti 20 kronų ir važinėti po miestą nors visą dieną. Kai dviratį gražinate į bet kokią jų stovėjimo aikštelę, tai jį pritvirtinate grandine ir atsiimate tuos 20 kronų atgal. Zuokas, gal būt, nesuprato principo, kaip veikia šita sistema Danijoje. Šiuos dviračius žmonių naudojimui išstato ne valstybė, o Komuna. Tai yra Komunos nuosavybė. Komuna turi savo didžiules bibliotekas, žemes, gamyklas, parduotuves ir t.t. Pavyzdžiui, didžiulėje Komunos bibliotekoje Kopenhagoje paslaugos teikiamos už minimalią kainą arba net veltui, jeigu jūs turite pažymėjimą, kad mokate socialinį  draudimą. Briuselyje, pavyzdžiui, Komunos apsiima surinkti ir išvežti šiukšles iš miesto,  organizuoja naujas darbo vietas ir kt. dalykus. Komunistai, kaip žinia, labai mėgsta kurti kolektyvinės atsakomybės organus. Tokia nulinės  atsakomybės forma yra prie širdies ir destruktyviems liberalams, nes tiek vieniems, tiek kitiems yra patogu įbrukti valstybei tokias savo veiklos programas, kurios yra įvyniotos į gražių žodžių, ir gražių pažadų formas, nes tai atitinka jų dvigubos moralės standartus, be kurių komunistas nebūtų komunistu. Manau, kad dauguma žmonių dar prisimena 2-jų Seimo narių ilgus svarstymus, iškilusius dėl balsavimo problemų. Rezultate vienas iš jų neteko Seimo nario mandato, o kitas liko Seime, nes dėl sugadintų biuletenių pritrūko balsų. Ar Seimo pirmininkė I.Degutienė paskelbė nors vieną pavardę to Seimo nario, kuris sugadino balsavimo biuletenį? Žinoma, ne. Čia juk, „netyčia“ arba Seimo narys apsiriko. Tai, kas gi vyksta su tais Seimo nariais: jie nemoka balsuoti ar specialiai atlieka kenksmingus veiksmus, kad kažką sugadintų? Kodėl šitų „nemokančių“ balsuoti atžvilgiu nebuvo imtasi jokių poveikio priemonių?  Juk tokius dalykus jie daro ne pirmą kartą gyvenime! Tai kokius įstatymus jie gali sukurti, jeigu jie nesugeba net nubalsuoti, kaip tai yra pagal numatytą tvarką?  Pažiūrėkite Vokietijoje, kaip ten elgiasi paprasti piliečiai net elementariai gatvėse. Pažiūrėkite ten, kur nėra intensyvaus eismo judėjimo gatvėse, ir jūs galite pamatyti, kaip žmonės laukia, kai nėra nei vienos pravažiuojančios mašinos. Žmonės laukia tol, kol užsidegs žalia šviesa ir jie tada turės teisę pereiti visai nedidelę gatvę. Ir šitie vokiečiai, kuriuos man teko pažinti,  yra pavyzdingi ir disciplinuoti savo šalies piliečiai. Tuo tarpu mūsų Seimo narys net išbalsuoti teisingai nesugeba, nors praktika rodo, kad lietuviai užsienyje dirba visai neblogai. Tad, kas per tipai dirba Seime? Nejaugi ten surinkta pati blogiausia tautos dalis? Štai pažiūrėkime į šį Lietuvos Konstitucijos straipsnį: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“. (46 straipsnis). Tai reiškia Lietuvoje egzistuoja tik viena nuosavybės forma?  Komunistinėj visuomenėj egzistavo vien tik socialistinė nuosavybė, o dabar vien tik privati. Tai, kam priklauso Seimo rūmai?  Valstybei ar kokiam nors privačiam sektoriui? Tai, gal privatizaciją reikėjo pradėti nuo Seimo rūmų? Nuo vieno kraštutinumo prie kito. Ir visa tai buvo eksportuota iš JAV,  ir netgi buvo eksportuotas Prezidentas Lietuvai. Ech, kokie geradariai tie amerikiečiai, o ypatingai  bankininkai, kurie tiesiog vos ne altruistiškai padėjo įklimpti Lietuvos vyriausybei į skolas. Mūsų komunistai galvojo, kad jie yra gudriausi, bet pasirodo yra gudresnių už juos, - tai destruktyvūs liberalai. Ir į Lietuvą buvo eksportuota „laisvoji rinka“, kurią ėmė propaguoti Lietuvos Laisvos Rinkos Institutas, savotiškas Trojos arklys. Gyvenime mes matome tokius dalykus, kai aukštesnė gyvybės forma išnaudoja žemesnių būtybių sukauptą energiją. Mes valgome vaisius, daržoves, paukštieną ir kitus dalykus. Egzistuoja ir žmonės, kurie žiūri į savo artimą būtent iš šito taško. Ir jeigu toks žmogus valdo pakankamai daug trilijonų, tai jis žvalgosi, kokią valstybę jis galėtų išnaudoti savo tikslams. Kova dėl energetinių šaltinių aštrės ir tai gali atvesti prie sunaikinimo ištisų tautų.  Netrukus vis daugiau mistikų pradės kelti paniką, kad artėja Keturi Apokalipsės raiteliai ir t.t. Bet, jeigu atmesti šituos mistinius dalykus, tai vis vien galima matyti jau šiandien, kad šita finansinė krizė šiaip sau nesibaigs, nes tai idiotų sukurta sistema. Jų galvelėse verda pragaras, ir jie kurią pasaulį tokį, kokį jie išgyvena savo viduje. Žmogus yra dvasinė būtybė ir sociumas jam yra gyvybiškai svarbus dalykas, nes jam reikia bendrauti, keistis informacija ir kurti naujas bendradarbiavimo sritis. Šioje Žemėje jis negali išgyventi be kito žmogaus, be bendradarbiavimo su kitu žmogumi, be bendrų siekių. Jam reikalingas sociumas, nes dėka jo jis gali vystytis ir tobulėti pats, ir tobulinti savo išgyvenimo metodus. Psichiatrų sukurtos teorijos, kad svarbiausia yra individas, ir tuo pagrindu sukurtos vien privačios nuosavybės formos, veda į susinaikinimą. Žmogus vystosi sociume ir jis turi surasti galimybę tvarkytis sociume taip, kad būti atsakingas už sukeliamas pasekmes kitam žmogui. Bendras turtas ir bendra veikla turi žmogiškesnes santykių formas, ir tame yra jų pranašumas prieš vien privačias nuosavybes formas. Tačiau bendra nuosavybė reikalauja ir aukštesnio sąmoningumo lygio, apie ką komunistams net nešovė į galvą, nes pagal jų marksizmo-leninizmo teoriją – pirma yra materija, o antra yra sąmonė. Deja, Seime mąstoma vis dar tomis pačiomis pasenusiomis marksizmo-leninizmo dogmomis. Todėl pinigų kultas labai lengvai tapo suprantamu ir artimu dalyku, nes tai yra tas pats materializmas, tik kitokios formos. Sąmoningumas yra vienas iš svarbiausių dalykų bet kokios tautos kultūroje. Jį galima pasiekti švietimo dėka, aukštos estetikos ir kultūros dėka, o ne „materialistinės bazės“ sukūrimo dėka, kaip tai tvirtino komunistai, ar kaip tai įsivaizduoja „laisvos rinkos“ propagandistai. Žmogui materialinių gėrybių reikia labai nedaug, tačiau kur kas dažniau jam reikia matyti kito žmogaus šypseną  jo veide, pajusti jo meilę ir būti pasiruošusiam atsakyti jam tuo pačiu. Žmonių santykių sistemoje yra svarbu mainai, taip pat ir ekonominiai mainai. Šypsokis, lietuvi, ir pradėk kurti savo valstybėje tokias sistemas, kurių pamatas būtų racionalumas, dora ir efektyvumas! Ir Seime mums reikalingi darbingi, racionalūs, efektyvūs, dori, darbštūs, pavyzdingi ir ištikimi visuomenės interesams žmonės. Ir atsakomybė turi būti paskirstyta konkretiems asmenims ir jie turi atlikti konkretų darbą ir įrodyti mums savo darbo vaisiais, kad jis yra būtent tas, kuriuo mes pasitikėjome. O Aukščiausioji valdžia turi būti Aukščiausioji valdžia, kuri visada turi būti pasiruošusi likviduoti bet kokį iškilusį valstybėje pavojų. Apie jokią kolektyvinę atsakomybę ir kalbos negali būti. Yra konkretus darbas ir turi būti konkretus vykdytojas. Kapitonas yra kapitonas ir jis turi turėti pakankamai galių, kad pilnai valdyti situaciją laive. Kapitonas yra atsakingas už tai, kad laivas sėkmingai nuplauktų į numatytą uostą. Jeigu tokiam laivui pradėtų vadovauti kokia nors „Ponų Taryba“, tai būtų tikras stebuklas, jeigu toks laivas pasiektų krantą. Žmonija turi pasikeisti ir visos tautos turi pradėti spręsti drauge pačias svarbiausias problemas šioje Žemėje pagal geranoriškumo principus ir abipusės pagalbos principus, o ne pagal žmonių, kaip biorobotų, ar žemesnių būtybių  išnaudojimo principus.  
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras