„Lietuvoje maži atlyginimai atrodo dar mažesni dėl to, kad dalis jų yra išmokami vokeliuose“, – paaiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Balandžio 1-ąją „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“, kalbėdamas apie Lietuvoje nustatytą vieną didžiausių pasaulyje atotrūkį tarp vadovų ir pavaldinių atlyginimų, Ž. Šilėnas pasakė, kad „čia gali suveikti ir šešėlinė ekonomika“.
Tarptautinė konsultacijų bendrovė „Hay Group“ paskelbė, kad Lietuvoje darbininko atlyginimas yra vidutiniškai 7,4 karto mažesnis nei vadovo atlyginimas, kai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šis dydis siekia 3,4 karto, o Estijoje – 6,2 karto.
Pasak Ž. Šilėno, didesnis nei Estijoje atlyginimų skirtumas tarp vadovų ir darbuotojų Lietuvoje yra ir dėl ne tokių lanksčių darbo santykių: „Ten žmonėms yra kur kas lengvesnės galimybės lengviau dirbti ir užsidirbti, kas yra ypač svarbu žemiausios grandies darbuotojams, kurie gauna valandinį apmokėjimą.“
Ž. Šilėno teigimu, Lietuva nuo kitų Europos Sąjungos šalių atsilieka sukauptomis investicijomis, kas esą yra viena pagrindinių atlyginimų atotrūkio priežasčių. „Tad maži atlyginimai yra todėl, kad mažai investuojama, o su mažesnėmis investicijomis, mažiau sudėtingomis mašinomis reikia santykinai mažiau išsilavinusių darbuotojų“, – teigė Ž. Šilėnas. Jis siūlo didinti investicijas grąžinant nulio procentų pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui.
Tačiau, politologo Liudo Zdanavičiaus nuomone, investicijų stoka yra tik nedidelė dalis atlyginimų atotrūkio problemos. Geresnę Estijos statistiką šiuo klausimu jis aiškina Skandinavijos spaudimu: „Nemaža dalis estų dirba Suomijoje, o savaitgaliais grįžta į Estiją. Apskritai Skandinavijos rinka daro didžiulį spaudimą jų atlyginimams. Dėl to vietiniai darbdaviai daugeliu atvejų priversti mokėti didesnius darbo užmokesčius.“
Pasak L. Zdanavičiaus, situaciją būtų galima keisti didinant ne tik minimalų atlyginimą Lietuvoje, bet ir viešumą: „Lietuvos darbo rinkoje viešumo labai stipriai trūksta. Valstybė turėtų įpareigoti bet kokiame darbo skelbime skelbti darbo užmokestį. Tada žmonės galėtų pasitikrinti: aš uždirbu tiek, o kiek kitose įmonėse moka? Tai skatintų mobilumą ir spaudimą didinti darbo užmokesčius.“ Anot jo, net ir įmonės viduje reikėtų skelbti, kas kiek uždirba bei vadovo ir vidutinio įmonės atlyginimo santykį.
Parengta pagal Žinių radijo laidą „Aktualioji valanda“
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]