Prezidentė buvo teisi – „darbiečiai“ vėl įsisuko grobti valstybės turto

Kai po 2012 m. rinkimų buvo sudarinėjama valdančioji koalicija, Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkakliai siekė, kad prie valdžios postų nebūtų prileista Darbo partija. Prezidentė turėjo svarių argumentų – per paskutinį „darbiečių“ valdymą 2004–2006 m. buvo sukurta ištisa valstybės ir ES lėšų grobimo ir otkatų sistema, kurią dabar nagrinėja teismai. Tačiau Darbo partija vėl pateko į valdžią, vėl grįžo seni kadrai ir vėl imamasi senų darbelių.

Kaip buvo plėšiama valstybė?

Kaip paaiškėjo pagarsinus „juodosios buhalterijos“ dokumentus, 2004–2006 m. buvo sukurta valstybės užgrobimo sistema. Norinčios gauti ES paramą įmonės turėjo sumokėti otkatą Darbo partijai, kurią kontroliavo Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė. Iš tų pinigų buvo papirkinėjami valstybės pareigūnai, Seimo nariai, šou verslo atstovai ir žurnalistai. Darbo partija turėjo tapti galingiausia organizacija Lietuvoje. Tačiau taip neįvyko, nes tuo metu VSD tyrė šnipinėjimo užsienio valstybei bylą ir netyčia užčiuopė šį apgailėtiną korupcijos tinklą.

Darbo partija buvo demaskuota ir atrodė, koks protingas žmogus gali balsuoti už kriminaliniais pagrindais sukurtą pseudopolitinę jėgą? Kas gi gali patikėti, kad „darbiečiams“ iš tikrųjų rūpi valstybės klausimai, jos gerovė ir piliečiai? Tačiau 2012 m. praūžus balsų pirkimo skandalams, kuriuose buvo minimi Jonas Pinskus ir Živilė Pinskuvienė, Darbo partija vėl prisiplakė prie valdžios postų.

Vėl ėmėsi senų tamsiųjų darbelių

Prezidentė įspėjo socialdemokratus, kad negalima pasitikėti „darbiečiais“, kurie jau pagarsėjo tamsiais darbais, tačiau buvo teisinamasi „rinkėjų pasirinkimu“. Prezidentė bandė neprileisti prie svarbiausių postų „darbiečių“ vadovų, nes įtarė, kad jie vėl imsis senų metodų. Į ministrų postus pateko mažai girdėti asmenys, kurie nebuvo susiję su vadovybe ir buvo galima tikėtis, kad galbūt yra sąžiningesni.

Į žiniasklaidą prasprūdo ne viena istorija apie Darbo partijos spaudimą savo ministrams. Tačiau pats silpniausias ir visiškas valdomas pasirodė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Gal kas girdėjo apie jo gerus darbus žemės ūkio srityje? Gal sumažėjo biurokratizmo ar išaugo žemės ūkio rodikliai? Aš, kaip Seimo narys, nieko apie jokią teigiamą pono ministro veiklą nesu girdėjęs, tai ką galėjo girdėti mažiau politika besidomintys piliečiai?

„Svajakų“ tinklas

Kaip sakė Stalinas – kadrai sprendžia viską, todėl norint pradėti kontroliuoti finansinius srautus reikia, kad atsakinguose postuose lindėtų patikimi asmenys. Ilgai laukti nereikėjo.

Praėjusių metų liepos pabaigoje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo generaline direktore paskirta Rasita Kraujelytė-Noreikienė, kuri artimai susijusi su Darbo partija. Naujoji vadovė agentūros specialistu be konkurso įdarbino Darbo partijos narį Žilviną Putramentą, kuris buvo vienas pirmųjų sulaikytųjų Nacionalinės kredito unijos bankroto byloje. Ž. Putramentas ėjo šios unijos valdybos nario pareigas. Jis kartu su kitais unijos vadovais įtariamas iššvaistęs apie 24 mln. litų turto. Partijos lyderis V. Uspaskichas taip pat siejamas su stambia paskola, paimta iš Nacionalinės kredito unijos. Agentūros valdybos pirmininku ministro įsakymu neseniai paskirtas žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, kuris pernai minėtas 500 tūkst. litų kyšio skandale.

Naujausias „sutapimas“, kad ministerijos skelbtą Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovo konkursą laimėjo ankstesniuose skandaluose paskendusios V. Vonžutaitės vyras Sergejus Fedotovas. S. Fedotovas iki šiol su žemės ūkiu neturėjo nieko bendro, jis daug metų buvo vienas artimiausių į Rusiją pabėgusio bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo žmonių. Jis buvo vienas bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės vadovų. Galbūt sutapimas, bet konkurso atrankos komisijos vadove buvo kita skandalų herojė žemės ūkio viceministrė „darbietė“ Ž. Pinskuvienė.

Socialdemokratai pritaria

Apie jokią minėtų asmenų kompetenciją žemės ūkio srityje net neverta pradėti kalbėti, bet kas juos visus sieja? Visi iki vieno jau plačiajai visuomenei žinomi iš įvairių įtartinų istorijų. Kaip sako liaudies išmintis, pasakyk, kas tavo draugas, ir pasakysiu, kas tu.

Ar tai rūpi „darbiečių“ draugams socialdemokratams? Kaip ciniškai pareiškė Gediminas Kirkilas, „visi taip daro“. Jeigu visi tokie negeriečiai, tai gal verta parodyti pavyzdį ir elgtis kitaip, pagaliau sulaužyti nepotizmo tradicijas?

Prisimenate garsiąją Prezidentės frazę apie Andriaus Kubiliaus ministrus – „kai kurie gal ir ne tokie šaunūs, bet bent jau nevagia“, ar dabar Prezidentė galėtų tą patį pakartoti apie Algirdo Butkevičiaus ministrus?