Prezidentės ataskaitoje trūksta jos pozicijos teismų pertvarkos reikalu

Apie teismų sistemoje reikalingus pokyčius paprastai daug rašoma partijų programose. Eidamos į rinkimus ir norėdamos įsiteikti rinkėjams, partijos įsipareigoja pertvarkyti teismus, tačiau po rinkimų formuojant vyriausybės programą ši problema dingsta arba taip nudailinama, kad tų įsipareigojimų nebelieka. Taip pasielgė praėjusios kadencijos valdančioji koalicija, visiškai neįtraukdama į vyriausybės programą savo pirmaeilių įsipareigojimų dėl teismų pertvarkos. Panašiai elgiasi ir dabartinė koalicija. Teisingumo ministras partijos ir koalicijos partnerių įsipareigojimą įvesti teismo tarėjų institutą pakeitė bereikšme koncepcija.

Nemažai vilčių buvo dėta į prezidentę, kuri iš pradžių daug dėmesio skyrė teismų sistemai demokratizuoti. Tačiau šios nuostatos pamažu blėso. Ankstesnieji jos pasisakymai buvo palankūs visuomenės atstovų integravimui į teismų sistemą. Bet tolesnė įvykių eiga parodė, kad prezidentė šios problemos sprendimą patikėjo savo patarėjams teisininkams. Galutinai jos požiūris į teismų sistemos pertvarką suformuluotas pastarajame metiniame pranešime. Čia jau bandoma pateisinti uždarą, visuomenei neatskaitingą teismų sistemą, kurios ištakos - totalitarinėse praėjusio šimtmečio vidurio valstybėse.

Savo pranešime prezidentė jau negaili pagyrų teisinei sistemai, už kurios veiklą ji yra tiesiogiai atsakinga. Sparnuota fraze, kad Šalyje vis dar galima „nusipirkti infarktą", bet darosi vis sunkiau „nusipirkti" teisėją, ji turbūt norėjo paryškinti teigiamus poslinkius teismų sistemoje, neigiamą akcentą perkelti į Darbo partijos bylos vilkinimą. Tačiau prezidentė, tiksliau, jos patarėjai, nepagalvojo, kad mąstančiam piliečiui, išskyrus kai kuriuos žurnalistus ir politikos apžvalgininkus, gali kilti abejonių. Daug pasako jau vien tas faktas, kad bylos nagrinėjimo metu teismas leidžia keisti partijos statusą. Šiuo atveju negalima atmesti prielaidos, kad teisėjai nusipirkti jau gerokai anksčiau. Viską parodys galutinis, aukščiausios instancijos teismo sprendimas, bet tai dar ateityje.

Prezidentė įsitikinusi, o gal įtikinta, kad Teismų sistemoje - esminių pokyčių metas. Pakelta teisėjų profesionalumo ir etikos kartelė, įdiegtos naujovės objektyvesniam bylų skirstymui ir spartesniam jų nagrinėjimui. Į teismų sistemą per ketverius metus atėjo kone šimtas naujų žmonių, pasikeitė 35 įvairaus lygio teismų vadovai. Sujungus mažus teismus gerėja jų administravimas. Ir tai vadinama teismų reforma.

Kyla pagrįstas klausimas, ar pakėlus teisėjų profesionalumo ir etikos kartelę, įdiegus objektyvesnį bylų skirstymą ir nagrinėjimą bei pakeitus kai kuriuos teisėjus galima tikėtis, kad teismai pradės vykdyti ne teisę, bet teisingumą? Vargu. Jei nėra keliami esminiai teismų pertvarkymo klausimai – tokie, kaip Konstitucinio Teismo vieta mūsų teisinėje sistemoje; demokratiškas teisėjų ir tarėjų korpuso formavimas; teismų administravimas; nepriklausomos institucijos, prižiūrinčios, ar įstatymo leidėjo, vykdomosios valdžios ar savivaldos institucijų priimti įstatymai neprieštarauja šalies Konstitucijai bei kitiems teisės aktams, sukūrimas – nėra pagrindo tikėtis demokratiškų poslinkių valstybėje. Norint įgyvendinti šias pertvarkas, reikalingos esminės Konstitucijos pataisos, o tai galima atlikti tik referendumo keliu. Visuomenė tam ruošiasi, todėl prezidentės pozicija šiuo reikalu turėtų būti aiški ir nedviprasmiška.

Nevertėtų džiaugtis tuo, kad teismų reforma jau duoda rezultatų, civilinės bylos nagrinėjamos netgi greičiausiai Europoje. Bylas nagrinėjame greičiausiai Europoje, o visuomenės pasitikėjimas teismais – žemiausias Europos Sąjungoje ir apskritai tarp demokratinių valstybių. Tokia skandalinga situacija tęsiasi jau daug metų. Kol einama šiuo keliu, prarandame demokratines valstybės statusą.