Prezidento Gitano Nausėdos darbai nuveikti nuo lapkričio 4 iki 10 dienos, kuriant Gerovės valstybę

Prezidento Gitano Nausėdos per lapkričio 4 – 10 dienas nuveiktų darbų, siekiant Gerovės valstybės, apžvalga, remiantis tik Prezidentūros portalo prezidentas.lt duomenimis.

Nuotr. prezidentas.lt

Lapkričio 5 d. su darbo vizitu Suomijos sostinėje Helsinkyje viešintis šalies vadovas G. Nausėda susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö ir aptarė nesaugios Baltarusijos atominės grėsmę, Rusijos grėsmę, klimato kaitą, regioninį bendradarbiavimą bei kitus svarbiausius klausimus. Susitikime su Suomijos vadovu sutarta dar glaudžiau bendradarbiauti vystant NATO ir Suomijos partnerystę, kovojant su hibridinėmis ir kibernetinio saugumo grėsmėmis, kurios pastaraisiais metais tampa vis aktualesnės tiek Lietuvai, tiek Suomijai.



Taip pat lapkričio 5 d. G. Nausėda su Suomijos premjeru Antti Rinne sprendė diskusinius daugiametės finansinės perspektyvos klausimus. Prezidentas akcentavo, kad Lietuvai yra nepriimtinas šiuo metu siūlomas išmokų mažinimas sanglaudos ir žemės ūkio politikai. Paaiškinta, kad nepakankamas finansavimas gali lėtinti Lietuvai ir Baltijos šalims ypač svarbių infrastruktūros projektų. Sutarta sutelkti jėgas ir daugiau dėmesio skirti hibridinių grėsmių prevencijai ir kibernetinio saugumo klausimams, stiprinti NATO partnerystę šiose srityse. Pasidalyta mintimis apie santykius su Rusija, Baltarusija, Ukraina, aptarti Rytų partnerystės politikos prioritetai ir galimybės kartu įgyvendinti Vystomojo bendradarbiavimo projektus Rytų partnerystės šalyse.



Lapkričio 6 d. prezidentas pareiškė užuojautą dėl profesoriaus Mečislovo Jučo mirties. 



Taip pat lapkričio 6 d. G. Nausėda su teisės ekspertais diskutavo apie iššūkius, kylančius užtikrinant teisinės valstybės principų paisymą. Diskusijos „Nūdienos iššūkiai Lietuvai kaip teisinei valstybei“ metu Prezidentas pabrėžė, kad būtent Konstitucija yra gerovės valstybės – valstybės, kurioje užtikrinama atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisės viršenybė, – pamatas. Diskusijoje buvo paliestas ir jautrus žmogaus teisių apsaugos klausimas. Šalies vadovas išklausė teisės ekspertų nuomonę apie visuomenės kaitos lemiamą žmogaus teisių turinio raidą ir galimus naujus iššūkius, susijusius su žmogaus orumo užtikrinimu.



Taip pat lapkričio 6 d. šalies vadovas perskaitė kalbą Diplomato dienos proga.

„Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau, Gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, Gerbiamas užsienio reikalų ministre Linai Linkevičiau, Gerbiami diplomatai, Mieli šventės dalyviai“, - į susirinkusius kreipėsi G. Nausėda.

Perskaitytoje kalboje prezidentas akcentavo Baltarusijos atominės elektrinės grėsmę, kylančius geopolitinius iššūkius, Rytų partnerystės reikšmę, Rusijos grėsmę bei NATO svarbą.

„Lietuvos požiūriu, Rusija iki šiol nepadarė nieko, dėl ko reikėtų peržiūrėti politiką jos atžvilgiu, ar, tuo labiau, atsisakyti sankcijų. Akivaizdu, kad negalime normalizuoti santykių savo vertybių ir saugumo sąskaita. Akivaizdu, kad nesikeičia agresyvi Rusijos retorika ir elgsena. Akivaizdu, kad niekur nedingo Krymo aneksijos ir besitęsiančios agresijos prieš kaimynines šalis faktai. Šiandien mes neturime jokio pagrindo kalbėti apie strateginę partnerystę su šalimi, kuria negalime pasitikėti“, - pabrėžė prezidentas.



Taip pat lapkričio 6 d. G. Nausėda lankėsi Vaidilos teatre, kur pasveikino mūsų šalies diplomatus su jų profesine švente – Diplomato diena.

„Kartu su besikeičiančiu pasauliu turime keistis ir mes patys. Lietuvos diplomatijai tenka prisitaikyti prie daugelio naujų kintamųjų, veikiančių tarptautinės politikos realybę. Esu tikras, kad šiame kontekste viena svarbiausių diplomatinės veiklos krypčių turi būti svarbiausių sąjungų – Europos Sąjungos ir NATO – stiprinimas ir aktyvus veikimas jų gretose“, - savo kalboje pažymėjo prezidentas.



Lapkričio 7 d. G. Nausėda vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretą, kuriuo atleido teisėją Saulių Jakaitį iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo pareigų ir skyrė jį Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.



Taip pat lapkričio 7 d. G. Nausėda ir pirmoji šalies ponia apsilankė Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje, kur susitiko su jos rektoriumi kunigu Audriumi Arštikaičiu ir Romoje studijuojančiais dvasininkais.



Lapkričio 8 d. viešėdamas Italijoje G. Nausėda su pirmąja ponia dalyvavo audiencijoje pas Popiežių Pranciškų. Prezidentas priminė bendrą Lietuvos ir Vatikano siekį pasmerkti pasaulio taikai grasinančią agresiją ir palaikyti nuo jos kenčiančias šalis – Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą. Kalbėta apie Rusijos veiksmus Baltijos šalyse ir regione, nesutampančius su pamatiniais žmonių saugumo ir gerovės tikslais pasaulyje.

Po apsilankymo pas Popiežių Pranciškų Prezidentas susitiko su Šventojo Sosto Valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius ir užsienio politikos klausimus. Kalbėta apie saugumo situaciją pasaulyje, skiriant išskirtinį dėmesį hibridinėms grėsmėms ir kibernetiniam saugumui. Išsakytas susirūpinimas Rusijos demonstruojamu priešiškumu Lietuvai, atsisakant suteikti vizas lietuviams, siekiantiems aplankyti tremtinių kapus ir pagerbti mūsų šalies intelektualų, kovotojų už laisvę, tikinčiųjų ir dvasininkų atminimą. Skirta laiko pokalbiui apie situaciją Ukrainoje, migracijos politiką.



Taip pat lapkričio 8 d. prezidentas susitiko su Maltos ordino Didžiuoju Magistru Giacomo Dalla Torre del Tempio di Sanguinetto. Susitikime aptarta Maltos ordino veikla Lietuvoje, savanorystės ir tarpusavio pagalbos projektai ir jų svarba kuriant socialiai atsakingą visuomenę.



Taip pat lapkričio 8 d. šalies vadovas susitiko su šalies vadovu Sergio Mattarella ir padėkojo Italijai už indėlį į Baltijos šalių saugumą.

„Vertiname aktyviai plėtojamus politinius, ekonominius ir kultūrinius mūsų šalių ryšius, esame artimi sąjungininkai Europos Sąjungoje ir NATO. Panašiai matome šiandienos geopolitinius iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europos Sąjunga“, - pasakė prezidentas ir akcentavo, kad Lietuva prisideda prie NATO Pietų strateginio centro Neapolyje veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką į terorizmą, padėdama užtikrinti stabilumą Pietų kaimynėse.



Taip pat lapkričio 8 d. D. Nausėdienė lankėsi Italijos Raudonojo Kryžiaus asociacijoje ir susitiko su šios organizacijos generaliniu sekretoriumi Flavio Ronzi ir kitais atstovais. Susitikime buvo kalbėta apie iššūkius, su kuriais susiduria ši humanitarinę pagalbą Italijoje ir visame pasaulyje teikianti organizacija.

Šaltinis: prezidentas.lt