Prieš mėnesį prašiau Jūsų, gerbiamas Prezidente, imtis veiksmų

G. Nausėda. Nuotr. prezidentas.lt

VIEŠAS PAREIŠKIMAS
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta, kad Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, taip pat ir Teismas. Reiškia, Valdžią vykdo į šias institucijas išrinkti asmenys. Tačiau Lietuvos piliečiai nerenka teisėjų, o juos skiria Prezidentas ir Seimas  atlikti  konstitucinę pareigą – nustatyti teisingumą ir priimti  sprendimą Lietuvos Respublikos vardu (Konstitucijos 109 straipsnis). Taigi Prezidentas ir Seimas privalo kontroliuoti kaip teisėjai atlieka  konstitucines pareigas ir imtis veiksmų jų atžvilgiu, jeigu jų neatlieka.

Prieš mėnesį prašiau Jūsų gerbiamas Prezidente imtis veiksmų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir juose dirbantys teisėjai įvykdytų Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo šis teismas išaiškino, kad nurodyti teismai ir teisėjai neatliko konstitucinių pareigų, nes nepriėmė sprendimų civilinėje byloje Nr.2-6882-861/2019, kuriuos turėjo priimti.

Gavau Prezidentūros kanceliarijos darbuotojos D. Gavrilovos parašytą ir asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos Astos Bogušienės pasirašytą raštelį  Nr. (1D-1333)-2D-, kuriuo pranešė, kad susipažino su mano Prašymu. Paaiškino, kad Konstitucijos 109 straipsniu nustatyta, jog teisingumą vykdo tik teismai, o kitoms valdžios institucijoms  draudžiama kištis į teisėjo ar teismo veiklą. Tačiau nė žodžio neparašė, ar supažindino Prezidentą su prašymu, ar  jo nuomonė išsakyta raštelyje. Neatsakyta į prašymo klausimą - kokių veiksmų Prezidentas ėmėsi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas  vykdytų Konstitucinio Teismo sprendimą ir priimtų sprendimus civilinėje byloje 2-688-861/2019.  

Todėl esu priverstas pakartotinai ir viešai Jūsų prašyti iš esmės išnagrinėti prašymą, nes Prezidento pareiga kontroliuoti paskirtų teisėjų veiklą ir imtis priemonių, kadangi jie neatliko konstitucinių pareigų.
   
PRAŠYMAS
dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KT167-A-S153/2020 atsisakė nagrinėti Pareiškėjo prašymą  ištirti ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymui neprieštarauja  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 str., 56 str. 1 dalies 1,2,4 punktai, 3 dalis; 94 str. 1 dalis, 346 str. 2 dalis, 347 str. 3 dalis;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, Vilniaus apygardos teismo sprendimas nesikreipti į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui ir visų instancijų teismų teisėjų nenusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Prašymą atsisakė nagrinėti konstatavęs, jog jame nurodyti klausimai nežinybingi Konstituciniam Teismui. Tačiau nenurodė Lietuvos Respublikos žinybingo teismo ir nepersiuntė Prašymo nagrinėti žinybingam teismui, tarsi nežino kurie teismai nagrinėja civilines bylas ir kuris iš jų nenagrinėjo ir priėmė sprendimų.

Prašiau Teisėjų tarybos pirmininkės – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės   perduoti žinybingam teismui įvykdyti Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, nes Prašyme Konstituciniam Teismui konstatuoti  Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neišnagrinėti  klausimai ir dėl jų nepriimti sprendimai. Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė  atmetė prašymą, nurodžiusi, kad Teisėjų taryba neturi kompetencijos vertinti Konstitucinio Teismo atliktų veiksmų, nors Pareiškėjas neprašė vertinti Konstitucinio Teismo veiksmų, o tik vykdyti šio teismo sprendimą, tai yra perduoti Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kad jis išnagrinėtų ir priimtų sprendimus.

Prašyme Konstituciniam Teismui  nurodėme  Pareiškėjų pažeistas konstitucinės teises ir laisves. Konstatavome, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas  šešis metus nagrinėjo butų savininkų ir 859 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ginčą dėl Mokėtinos sumos už bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą, naudojimą ir valdymą apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo, bet nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės ir nenustatė teisingumo. Ginčas neišspręstas iki šiol. Mokėtina suma apskaičiuojama neteisingai ir neteisėtai, pažeidus Civilinio kodekso 4.76 straipsniu nustatytą tvarką.   Byla yra aktuali tūkstančiams žmonių gyvenantiems daugiabučiuose gyvenamuose namuose.

Teisėjai ieškinius atmetė  prasimanytais, teisės aktais nepagrįstais  argumentais ir neišnagrinėję ginčo esmės. Vilniaus apygardos teismas (teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė (byla Nr. 2A-1907-640/2012) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą  byloje  Nr. 2-1315-592/2011, priimtą vadovaujantis Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 3 dalimi  konstatavusi,  kad  teisėjas peržengė ieškinio ribas. Sekančioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja Nijolė Tankevičienė,  byla Nr. 2-3927-141/2013) atsisakė ištirti ir priimti sprendimą dėl Civilinio kodekso 4.76 straipsniu  apskaičiuotos mokėtinos sumos dydžio, pareiškusi, kad ne  ieškovas, o atsakovas (bendrija) turi teisę teikti tokio pobūdžio ieškinį. Trečioje byloje (teisėja Jolanta Vėgelienė, byla Nr. 2-1373-541/2015) ieškinį  atmetė, konstatavusi, jog nerado Civiliniame kodekse ieškovo teisių  gynybos būdo. Ketvirtoje byloje (teisėja Ramunė Mikonienė, byla Nr. 2-112-864/2015) ieškinį atmetė, nurodžiusi, kad jis pateiktas teismui praleidus 3 mėnesių terminą, kai Civiliniu kodeksu nustatytas 6 mėnesių terminas. Be to, šios teisėjos, pažeisdamos Civilinio proceso kodekso 94 straipsnį (kai nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, išlaidos tarp ginčo šalių paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir išlaidų susidarymo priežastis), priteisė  apmokėti  atsakovo  bylinėjimosi išlaidas ir jas apmokėjo Pareiškėjas.

Pažymėtina, kad  nurodytose bylose  Lietuvos Aukščiausiasis teismas  atsisakė priimti kasacinius skundus, nurodęs abstraktaus pobūdžio  priežastį: nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Neįvertino teisės taikymo aspektu ir nepaneigė kasaciniuose skunduose konstatuotų teisės aktų pažeidimų žemesnės instancijos teismuose ir nepanaikino jų sprendimų net  esant absoliučiam  jų sprendimų negaliojimo pagrindui. Pažeidė Pareiškėjų teisę, laiduotą Konstitucijos 30 straipsniu, kreiptis į teismą, kai pažeistos jų konstitucinės teisės ir laisvės ir neįvykdė konstitucinės pareigos, nustatytos Konstitucijos 109 straipsniu, nes nenustatė teisingumo.  Šie faktai patvirtina, kad Civilinio proceso kodekso 346 straipsnis, suteikiantis teisę Aukščiausiajam teismui nepriimti kasacinio skundo, jo nenagrinėti ir nepriimti procesinio sprendimo prieštarauja Konstitucijos 30, 109 ir kitiems straipsniams.

Dėl teisėjų veiksmais padarytos žalos  pareiškėjas ir jo atstovaujami asmenys prašė  Vilniaus miesto apylinkės teismo priteisti iš valstybės jiems padarytą materialinę ir moralinę žalą.  Teisėja Donata Kravčenkienė (byla Nr. 2-6882-861/2019) atmetė ieškinį, motyvavusi, jog neįrodyta teisėjų padaryta žala, nors kiti asmenys, išskyrus teisėjus,  neturėjo teisės teisėjauti ir galimybės padaryti žalos. Be to,  atsisakė pripažinti Pareiškėją sūnaus įgaliotu atstovu.  Nepripažino jo, kaip Bendrijos valdybos nario  teisės vykdyti Bendrijų įstatymo nustatytas teises ir pareigas, siekti kad būtų mokėtina suma apskaičiuota teisėtu ir teisingu būdu 50-čiai gyvenamojo namo BDN objektų savininkams ir ginti viešąjį interesą. Neleido būti proceso dalyviu, turinčiu teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir trečiuoju asmeniu. Atmetė Pareiškėjo ir ieškovų  prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar teismo reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 18  straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai. Nenusišalino nuo bylos dėl visų instancijų teismų ir teisėjų neteisėtais ir neatliktais veiksmais padarytos žalos Pareiškėjui ir kitiems asmenims nagrinėjimo, nes šių teismų teisėjai savo veiksmais yra padarę  žalą ir yra  atsakovai.

Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, kuriais neišspręstas šalių ginčas iš esmės – dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo ir kitais klausimais Šis teismas nenusišalino nuo bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo ir neperdavė jos kitos apygardos teismui, nors šio teismo teisėjai savo veiksmais yra padarę  žalą ir iš esmės yra  atsakovai byloje.

Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, nurodęs, jog skundo pareiškėjai nepateikė teisinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento (2020-03-30 nutartis Nr. DOK – 1435), o teisinę kvalifikaciją turinčios advokatės pasirašytą skundą taip pat atsisakė priimti (2020-04-22 nutartis Nr DOK-1905),nurodęs jau minėtą abstraktaus pobūdžio priežastį, nors jame reikalauta įvertinti: ar teisėtai ir pagrįstai pirmos instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, priimdamas sprendimą skundžiamoje byloje; ar yra teisėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nesikreipti į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui; įvertinti visų instancijų teismų teisėjų nenusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo; kas turi  priimti galutinį sprendimą dėl ginčo esmės ir nustatyti teisingumą; kas privalo apmokėti patirtas išlaidas advokatui samdyti skundui surašyti (CPK nustatyta, jog tik jis turi teisę surašyti), kai Aukščiausiasis teismas atsisako priimti kasacinį skundą.

Prašome iš esmės išspręsti Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. KT167-A-S153/2020   įvykdymą ir pavesti Lietuvos aukščiausiajam teismui  išnagrinėti ir priimti sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-6882-861/2019.
     
Pastabos

Tokio pat turinio prašymas pateiktas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Stasiui Šedbarui. Tačiau šis pareigūnas neatsakė į prašymą. Pareiškėjas gavo Seimo   kanceliarijos darbuotojo Artūro Zeleniakos raštelį. Jis  paaiškino, jog Seimas neturi teisės kištis į teisėjo ar teismo veiklą, nors neprašėme kištis į veiklą, o prašėme imtis priemonių, kad būtų vykdytas Konstitucinio Teismo sprendimas (išaiškinimas), kuris yra galutinis ir neskundžiamas (Konstitucijos 107 straipsnis).

Ginčas dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo teisingumo ir teisėtumo teismuose nagrinėtas šešis metus. Sugaišta šimtai valandų, prirašyta tūkstančiai lapų dokumentų,  o ginčas neišspręstas, nors  jis  yra paprastas. Teismai ir teisėjai  turėjo pripažinti, kad mokėtina suma turi būti apskaičiuojama Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 3 dalimi ar 4.76 straipsnio  nustatyta tvarka, o sąskaitose nurodomi šiais straipsniais nustatyti duomenys (išlaidos ir jų apmokėjimo dalis).  Tačiau teismai ir teisėjai vengė pripažinti šio mokėtinos sumos apskaičiavimo būdo teisėtu ir galiojančiu, o  atsakovo taikomą mokėtinos sumos apskaičiavimo būdą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, kadangi sąskaitose nenurodyti Civilinio kodekso  straipsniais nustatyti duomenys jai apskaičiuoti.
 
Numanomos aplinkybės teisėjams nenagrinėti ginčo iš esmės ir  teisėtam ir teisingam  sprendimui nepriimti konstatuotos Pareiškėjo knygoje „Teisingumo parodija“.

Petras Navikas,  2021 m. balandžio 19 d.