Kaip žinia, per rinkimus Lietuvoje įvyksta įvairių keistenybių, kurias amžinasis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas kantriai vadina “mažareikšmiais” pažeidimais. Perkami balsai, už juos atlyginant litais, dešra ar degtine, rinkėjai prie balsadėžių vežami autobusais, pakeliui agituojant balsuoti už “teisingas” partijas, neteisingai užpildomi balsų skaičiavimo protokolai ar – o siaube – rinkimų naktį fatališkai užlūžta pačios VRK kompiuteriai.
Laimei, Austrijos mokslininkai neseniai sukūrė metodą, kuris padeda gana patikimai atskirti “mažareikšmį” pažeidimą nuo nusikaltimo, lemiančio rinkimų rezultatus, ir juo remdamiesi teigia, kad rinkimai Rusijoje ir Ugandoje buvo suklastoti.
Studiją, kurią paskelbė JAV mokslo žurnalas Proceedings of the National Academy of Sciences, galite paskaityti čia PNAS-2012-Klimek-1210722109, o žemiau pateikiame trumpą vertimą iš “Amerikos balso” radijo Rusijos tarnybos pranešimo. Už nuorodą dėkojame svetainės www.instancija.lt kūrėjams.
* * *
Austrijos mokslininkų grupė sukūrė naują statistinį modelį, kuriuo remdamasi daro išvadą, kad per Rusijos prezidento rinkimus vyko plataus masto klastojimas, į balsadėžes primesta biuletenių.
Tyrimo, kurį neseniai publikavo žurnalas Proceedings of the National Academy of Sciences, autoriai linkę manyti, kad rinkimai buvo klastojami ir Ugandoje.
Įtarimai apie Rusijoje rinkimų metu vykdomus pažeidimus kilo jau seniai (apie tai rašėme čia), bet tai įrodyti labai sudėtinga.
Paprastai tokiais atvejais remiamasi Benfordo dėsniu, kuris leidžia susekti klastojimą, iš paskelbtų rezultatų nustatant tam tikrus dėsningumus.
Tačiau taikyti šį dėsnį gana keblu, o naujojo modelio kūrėjai siūlo paprastesnį būdą: jų manymu, galimo klastojimo požymis yra neįprastai didelis rinkėjų aktyvumas kai kuriuose šalies vietose, jei dauguma balsų jose atiduota už laimintį kandidatą.
Kaip rašo laikraštis Los Angeles Times, tyrėjai išanalizavo duomenis apie rinkimus Rusijoje, Ugandoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir dar septyniose šalyse.
Daugumoje valstybių, tarp jų Rumunijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje, tiek rinkėjų aktyvumas, tiek ir už nugalėtoją pasisakiusiųjų skaičius buvo daugmaž vienodas visose vietovėse.
Tačiau Rusijoje ir Ugandoje aptiktos anomalijų zonos, kuriose į rinkimus atėjo beveik visi rinkėjai, be to, dauguma jų pasisakė už vieną kandidatą.
Tyrėjai pabrėžia, kad nors jų modeliu pagrįstos išvados pačios savaime nėra klastojimo įrodymas, bet žinant Rusijoje ir Ugandoje nustatytų požymių visumą sunku patikėti, kad rinkimai šiose šalyse tikrai išreiškė tautų valią.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]