Vis labiau agresyvėjant Rusijai, šią savaitę generolas majoras Valdemaras Rupšys oficialiai pradėjo eiti Lietuvos kariuomenės vado pareigas – įvyko oficiali kariuomenės vadų pasikeitimo ceremonija.
Valstybinio transliuotojo liepos 25 d. laidoje „Dienos tema“ V. Rupšys atskleidė, kad pats didžiausias iššūkis, tai tęstinumo užtikrinimas, kovinės parengties, kariuomenės išlaikymas, karių motyvavimas, karių techninis materialinis aprūpinimas.
„Aišku, reikia labai didelį dėmesį kreipti apskritai į karį, jo poreikius, sudaryti tinkamas sąlygas tarnauti. Manau, kad tai ir bus pagrindiniai mano darbai“, - pasakė kariuomenės vadas.
Atsakydamas į klausimą ar „šiandien dar nėra tinkamos sąlygos sudarytos mūsų kariams tarnauti?“, V. Rupšys atsakė, kad „sąlygos yra labai geros, bet gerinimui nėra ribų“.
„Kuo jos geresnės, tuo geriau tarnauja kariai“, - nurodė naujasis kariuomenės vadas.
Jis taip pat papasakojo, kokie kariuomenės pirkimai yra prioritetiniai, tai „Geležinio vilko“ parengimas dviejų kovinių batalionų, kurie atitiktų 100 proc. NATO standartus“ bei „vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įdiegimas, universalių sraigtasparnių pirkimas, karinių oro pajėgų dabartinio statuso palaikymas, išminavimo laivų įsigijimas ar pakeitimas, jau pasenusių arba jau nebe labai funkcionuojančių laivų“.
„Taip pat ypatingas dėmesys bus ir specialiųjų operacijų pajėgoms“, - nurodė V. Rupšys.
Generolas majoras užsiminė ir apie naujų sraigtasparnių būtinybę.
„Kada jie turėtų pasirodyti?“, - apie sraigtasparnius paklausė laidos vedėja.
„Manau, kai jau tikrai gerai išgvildensime, ką mes turime pirkti, kokia platforma turime pirkti“, - atsakė kariuomenės vadas ir atskleidė, kad sraigtasparnius bus galima nusipirkti maždaug apie 2023 metus.
Laidos vedėja nepamiršo paklausti ir apie kariuomenės finansavimo dydį, kuris 2030 m. turi pasiek 2,5 proc. BVP, nors yra balsų, kad toks finansavimas galėtų siekti ir 3,5 proc. nuo BVP.
„Kai kurios partijos sako, kad tai yra ne ambicinga ir 2,5 proc. BVP galima pasiekti jau 2025 m. Ar matote tokią būtinybę spartinti finansavimą? Kad būtų greičiau pasiektas tas procentas nei 2030 m.?“, - aktualų klausimą uždavė laidos vedėja.
– Partijų įsipareigojimas arba sutartis yra, kad iki 2030 m. pasieksime 2,5 proc.<...> Kitas dalykas – įsisavinimo klausimas, nes pinigų biudžeto augimas yra iš dalies, tai yra atsiranda naujos galimybės, taip pat ir iššūkiai, kaip įsisavinti“, - atsakė V. Rupšys.
Jis taip pat atsakė į klausimą ir apie visuotinę karo prievolę – reikia visuotinės ar ne?
„Manau, kad taip. Jeigu bus visuotinė karo prievolė, tikrai komplektavimas bus užtikrintas. Jei nebus visuotinės prievolės, turėsim tokią sistemą, kurią šiandien turime. Taip pat viskas bus gerai“, - įvairius variantus įvertino kariuomenės vadas.
Apibūdindamas šiandienę Lietuvos saugumo situaciją, V. Pupšys atskleidė, kad „grėsmės yra išlikusios“.
„Pasakysiu, kad yra net ir augančios, nes potencialaus priešininko pajėgumai ir jų vienetai įvairiose vietose, artimoje kaimynystėje didėja. Tikrai turime būti labai atidūs, viskam labai pasirengę“, - neslėpė V. Rupšys.
Ekspertai.eu primena, kad šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų. Apie tai pranešė Krašto apsaugos ministerija, remdamasi Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis.
Kasmet tokių asmenų vis daugėja. 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengę prievolininkai, 2017 metais – 5,5 tūkst., 2018 metais – 7,4 tūkst., o šiais metais – jau 6,8 tūkstančio.
Už vengimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje gali grėsti laisvės atėmimas.
Keli susiję:
Kokias konkrečiai propagandines atakas Rusija vykdo prieš Lietuvą, ES ir NATO – tarnybinė paslaptis
Informacija apie grėsmes Lietuvai – valstybinė paslaptis
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]