Birželio 27 d. Lietuva Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui oficialiai perdavė raštus dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos. Pasitraukimas įsigalios po šešių mėnesių nuo rašto pateikimo dienos.
„Lietuva kartu su kitomis NATO pasienio šalimis įgyvendina precedento neturintį regioninį sprendimą. Kartu su regiono partneriais subūrėme gynybos koaliciją, kuri siunčia nedviprasmišką žinią, kad rytinė NATO siena yra viena ir nedaloma, o mes ją ginsime išvien, visomis būtinomis priemonėmis“, - istorinio įvykio pasakė Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasitraukus iš Otavos konvencijos Lietuva turėtų galimybę ir prisipirkti, ir pati prisigaminti reikalingų minų ir deramai užsiminuoti nuo Rusijos.
Pasak moters, „mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti lankstumo ir laisvės panaudoti visas prieinamas priemones, kad galėtų efektyviai atremti agresiją ir apginti Aljanso rytinį flangą“.
Skelbiama, kad Lietuva priešpėstines minas stengsis naudoti kuo humaniškiau, „kad sušvelnintų galimus humanitarinius padarinius, susijusius su priešpėstinių minų naudojimu“.
Ekspertai.eu primena, kad Otavos konvencija draudžia gaminti, pirkti ir naudoti priešpėstinės minas dėl jų žalos.
Teigiama, kad jos yra mažai pavojingos kariams, tačiau yra gerokai pavojingesnės civiliams.
P. S.
