Prof. Valdas Rakutis: Pandemija ir kariuomenė. Kariai ir koronavirusas pasaulyje

Pandemija ir kariuomenė

Lietuvos istorijoje epidemijos ir kitos nelaimės dažniausiai asocijuojasi su karu, tiksliau ligas sukeldavo karo padariniai: išsekimas, didelis žmonių judėjimas, sanitarinių normų nepaisymas. Paminėtinos trys tokios nelaimės: XVII a. viduryje, vadinamojo Tvano metu vykusi maro epidemija, XVIII a. pradžioje, Didžiojo Šiaurės karo metu taip pat vykęs maras, ir 1918-1919, I Pasaulinio karo pabaigoje, vadinamoji ispaniško gripo ar karštinės epidemija.  Šios ligos dažnai nusinešdavo daugiau aukų, nei pats karas, bet buvo akivaizdus ryšys tarp karo ir šių kitokio pobūdžio nelaimių. Šį kartą kitaip, jokio didelio karo nėra, o sunki dusinanti virusinė liga šluoja  žmones šimtais ir net tūkstančiais.

Kas gi atsitiko?

Pasaulis visada keitėsi, kartais judėjo globalumo link, kaip dabar, o kartais  priešingai, pasidalindavo atskiromis izoliuotomis civilizacijomis, valstybėmis ar net mažomis bendruomenėmis. Jeigu antikinis pasaulis buvo iš esmės globalus, prekybos keliai atviri, ekonomika klestėjo, tai viduramžiais, ypač ankstyvaisiais viską valdė natūrinis ūkis, žmonės gyveno skurdžiai, bet taip formavosi skirtingos kultūros, dabartinės kultūrinės įvairovės pirmtakės. Panašu, kad globalumo amžius eina į pabaigą, nes didelis progresas ir tarptautiškumo klestėjimas atveda į pažeidžiamumą. Neatsitiktinai virusas labiausiai paveikė išsivysčiusias, klestinčio turizmo, keliaujančias šalis. Jeigu karo metu labiausiai nukenčia teritorijos, kuriose tiesiogiai vyksta karo veiksmai, tai ligų atveju labiausiai kenčia miestai, didelio žmonių susibūrimo centrai. Žmonės prisitaiko prie visokių sąlygų. Venecijiečiai, norėję apsisaugoti nuo XIV a, maro išrado karantiną, 40 dienų laikotarpį, kurio nepraėję asmenys, laivai negalėjo patekti į šį prekybos miestą, iš čia ir pavadinimas, tačiau realiai apie izoliacinius laikotarpius buvo žinoma gerokai seniau, Bizantijos, senųjų civilizacijų laikotarpyje. Nieko keisto, tiesiog nėra kitos išeities.

O kaip kariuomenė, ką ji gali veikti epidemijos sąlygomis. Tarsi tiesiogiai nėra atsakinga už tokio pobūdžio problemų sprendimą, tai daugiau bažnyčios, sveikatos sistemos, žynių kastos reikalai. Tačiau tikrumoje kariuomenė turi kai kuriuos gebėjimus ir galimybes, be kurių neapsieinama. Pirmiausiai kariuomenė turi pareigą klausyti įsakymų ir nurodymų ir juos vykdyti, todėl tinka visoms kontrolėms ir ribojimams užtikrinti. Šiuo metu tokie darbai dažniausiai patikimi vidaus reikalų sistemai, policijai, pasieniui, bet ilgus amžius tai buvo kariuomenės darbai. Antra, kariuomenė turi ar turėtų turėti logistinius pajėgumus statant vadavietes, tiltus, laikinuosius pabėgėlių miestus ir stovyklas,  įvairaus pobūdžio saugyklas, priemones pervežant krovinius ir užtikrinant jų saugumą. Tokiu būdu kariuomenė yra ta iš šalies mieganti, bet pavojaus metu prabundanti jėga, išlikimo mechanizmas, mobilizacinis organizmas, galintis imtis išlikimui ir susitelkimui reikalingų darbų. Kariuomenė pagrįsta tarnavimo valstybei ir visuomenei idėja, nėra suskaldžiusi partiniu pagrindu ir netarnauja kažkieno privačiam interesui. Kariuomenė telkia ir jungia, o ne ignoruoja ar skaldo. Tai mašina, kuri labai priklauso nuo to, kas jai duoda įsakymus, ji beatodairiška ir inertiška, paprasta ir kartais atrodo primityvi, tačiau tai galingas krizės įrankis, kuris sunkiu metu, kai neveikia teisė, planavimas, tradiciniai sprendimai yra vienintelė tikrai jėga ir instrumentas.

Kaunas, 2020 03 24

Kariai ir koronavirusas pasaulyje

Lietuvos kariuomenei dažnai pavyzdžiu rodomos panašios Suomijos  ar Izraelio kariuomenės, ir nieko keisto – tai savo mobilizaciniu pajėgumu lygintinos nedidelės kariuomenės, pasižymėjusios savo išskirtiniais rezultatais prieš dideles, daug žmonių ir technikos turinčias karines organizacijas: Sovietų Raudonąją Armiją ar Arabų šalių koaliciją. Priimkime šį iššūkį ir pabandykime pažvelgti, o ką gi veikia mūsų favoritės šiuo keistu ir sunkiu valstybėms viruso klestėjimo laiku.

Suomija, nors teritoriškai ir gerokai didesnė už Lietuvą, gyventojų skaičiumi skiriasi nedaug. Koronavirusas labiausiai palietė aplinkui sostinę Helsinkį esantį Uusimaa regioną. Neatsitiktinai, nes Helsinkis sugebėjo pritraukti daug pasaulio turistų, norinčių aplankyti Europą ir tapo tam tikra prasme turistų iš Azijos prieplauka, iš kur jau jie keliaudavo toliau. Prie Helsinkio esančią Suomelinnos (Sveaborgo) tvirtovę per metus aplankydavo daugiau nei milijonas lankytojų, daugiausiai iš Japonijos, Kinijos ir pietų Korėjos. Tokiu būdu Suomijos sostinėje virusas rado kelius, kaip paveikti Šiaurinę Lietuvos kaimynę pačioje jos širdyje, tuo tarpu provincija su labai nedideliu gyventojų tankumu turi didesnius šansus izoliuotis.

Suomijos kariuomenės pirmiausias rūpestis, pakeisti savo gyvenimo dienotvarkę, prisitaikant prie pasikeitusių mokymų sąlygų ir saugoti karius, kurie, gyvendami uždaresnėje teritorijoje, naudodami tas pačias valgyklas ir kitas erdves turi daug didesnius šansus susirgti, nei vien savo šeimos rate besisukantys piliečiai. Kadangi Suomija turi visuotinės karo prievolės sistemą, judantys į ir iš kariuomenės visuomenės atstovai gali tapti rimtu viruso plėtros šaltiniu, todėl suomiai nusprendė šauktinius dvi savaites laikyti tarnyboje be išeiginių, o trečią visai savaitei paleisti namo. Tokiu būdu ir judėjimas yra suvaržytas, ir rengimąsis krašto gynybai vyksta. Toks kompromisinis sprendimas, įsigaliojęs kovo 13 dieną, matyt keisis dėl jau minėto sostinės regiono izoliacijos įsakymo, tačiau kariuomenė vis dar tikisi pagrindinius karinio rengimo darbus atlikti, kad krašto gynyba nukentėtų mažiausiai. Rezervistų žinių atnaujinimo mokymai yra atšaukti iki atskiro nurodymo.

Didelio atgarsio susilaukė ir su liga susijęs politinis sprendimas nedalyvauti NATO mokymuose Šiaurės Norvegijoje: nebūdama NATO  šalimi Suomija jaučia ypač didelį poreikį tarptautinėms pratyboms.

Izraelio kariuomenė savo pagrindiniu uždaviniu laiko apsaugoti savo personalą  ir išlaikyti kovinį šalies pasirengimą, ypač aktualų dėl netoliese vykstančio karinio konflikto Sirijoje. Šios dienos informacija virusu užsikrėtė jau 28 kariai, todėl šios priemonės neatrodo išpūstos, o kariuomenės rūpestis savo žmonėmis – neadekvatus. Kariams uždrausta išvykti iš šalies, o grįžusiems taikomas 14 dienų karantinas. Toks pats karantinas taikomas kariams , turėjusiems su užkrėstaisiais kontaktą. Apriboti kontaktai: susitikimuose gali dalyvauti tik 10 žmonių, susirinkimai pastatuose gali vykti iki 30 žmonių, lauke – iki 100, išlaikant 2 metrų distanciją. Bazių, esančių iš esmės kovinėje padėtyje personalui uždrausta išvykti iš bazės visą mėnesį, jei šis laikotarpis nebus prailgintas, jokie civiliai į bazes patekti negali. Kariuomenės pervežimai vyksta kiek galima daugiau naudojant kariuomenės transportą, vengiant viešojo transporto kiek tik įmanoma. Kiekvieną dieną laikomasi sveikatos ministerijos rekomenduojamų dezinfekcijos priemonių. Kariuomenė užsiima ne tik savisauga: yra išlaikomas valstybės informacijos centras, atsakoma į klausimus, palaikomas virtualus puslapis, taip pat atliekami reikalingi kovai su virusu pervežimai kariniu transportu. Kariuomenės padaliniai valdo tris karantino ir reabilitacijos stovyklas, įrengtose daugiausiai viešbučiuose. Tokiose stovyklose talpinami iš viruso paveiktų rajonų atvykę asmenys (260 iš Italijos).

40 žmonių gerai aprūpintas karinis dalinys yra naudojamas kaip parama gavus informaciją apie užkrėstus asmenis jų išgabenimui ir tolesnio užkrėtimo užkardymui.

Kariuomenė turi savo laboratoriją karių testavimui. Užkrėstiems, bet lengvai ligą pakeliantiems kariams yra įkurta speciali kariuomenės gydykla Aškelono miesto kurortinėje infrastruktūroje. Ypatingas dėmesys yra skiriamas bendradarbiavimui su Palestinos anklavais, padedant veikti sveikatos priežiūros tarnyboms., taip pat vykdo sienų kontrolę su labiausiai jautriomis teritorijomis.

Bendradarbiavimui su medikais ieškant sprendimų, kaip įveikti ligą ir jos plitimą, įsijungė specialusis 81 karinis dalinys, šiaip jau skirtas žvalgybos paskirčiai. Yra sprendžiamos konkrečios technologinės problemos, kaip apsaugoti autobusų vairuotojus, valdyti informacijos srautus, savo jėgomis gaminamos kaukės (1000 kaukių per dieną).

Lietuvos kariuomenė taip pat išgyvena nelengvą laikotarpį, kaip ir visi Lietuvos žmonės, padėdama ten kur reikia ir kiek reikia, stengdamasi išlaikyti kovinį pasirengimą, rūpindamasi savo žmonėmis ir teikdama pagalbą sunkiai kovojančiai sveikatos priežiūros sistemai, dirbančiai netoli savo galimybių ribos. Susitelkime ir perimkime geriausius pavyzdžius. Kova dar nebaigta.

Šaltinis: KAM