Lietuvos Respublikos Seimo nariui Audriui Nakui vilnietė Bernadeta Klisevičiūtė atsiuntė laišką, kuriame išsakė nuomonę apie Laisvės premiją, apie tuos, kurie verti tapti šios premijos gavėjais. Gal iš tiesų, jei premijos skyrimas būtų patikėtas Lietuvos piliečiams, nebūtų jokių nemalonių ir neskanių viešų politikų santykių aiškinimųsi, kurie į mūsų gyvenimus įneša tik dar daugiau pasišlykštėjimo valdžia.
Su pagarba prisimename asmenis, gavusius Laisvės premiją. Šiemet – sustojimas. Tai – proga prisiminti Vilties Prezidentą Stasį Lozoraitį. Jis vienas iš diplomatų, ilgiausiai dirbęs Lietuvos valstybingumo atstatymo kelyje. Iš lietuviškos atstovybės Amerikoje S. Lozoraitis pėsčiomis išmynė takus į JAV Kongresų rūmus, nešdamas Lietuvos išlaisvinimo bylą. Ten rado draugų ir stiprų palaikymą.
Kai Lietuvoje gimė Sąjūdis, S. Lozoraitis dalinosi patirtimi: paskatino nedelsti ir skelbti Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Taip ir buvo padaryta. Tačiau, praėjus porai metų, atvykęs į nepriklausomą Lietuvą, rado susiskaldžiusį Sąjūdį ir išvešėjusią buvusią nomenklatūrą. Kandidatavimas į prezidentus buvo nesėkmingas, arba menkai matomas, nes atokiose kaimo rinkimų apylinkėse kabėdavo tik A. M. Brazausko portretai, lyg kito kandidato nebūtų. Tad išrinko A. M. Brazauską. S. Lozoraitis, pernakvojęs A. Brazausko būsimos žmonos viešbutyje, išvyko iš Lietuvos s u v i s a m.
Tačiau daugeliui, pažinojusių Jį ir Jo indėlį Lietuvos išlaisvinimo istorijoje, Jis išlieka Vilties Prezidentu, vertu prisiminimo Ženklo.
2. Pagaliau Laisvės nominacija tiktų ir mums – Baltijos Kelio dalyviams. Be Tautos susitelkimo ir ryžto Nepriklausomybė ir Laisvė nebūtų iškovota. Tai suprato Norvegija ir skyrė premiją Lietuvai. O Lietuva – dar ne.....
3. Taip, Vytautas Landsbergis buvo Atkuriamojo Seimo pirmininku, tuo pačiu ir atkurtos nepriklausomos Valstybės vadovu. Jis turėjo visuotinį palaikymą iš Tautos nukentėjusios nuo okupacinio režimo represijų. Sąjūdį apmiršęs, Jis sekančius rinkimus pralaimėjo.
Toliau, likęs aktyvus politikoje ir reikšmingas savo partijoje, V. Landsbergis perėjo į tendenciją, kad Tautai nereikalingas suverenumas... Aštriai užsipuolė referendumų idėjos kėlimą. Sužlugdė...
Neprieštaravo savanoriškai „deportacijai“ lietuviškos darbo jėgos, paliekant tuščias vietas svetimšaliams.
Supykdė Lietuvą su kaimynėmis Lenkija ir Rusija. Beje, Rusija – agresorė; Lenkija – sąjungininkė! Bet abi tos šalys į Lietuvą žiūri piktomis akimis.
V. Landsbergis irgi piktų pikčiausias, prisipildęs kovingo nerimo, ir Jame nelieka minties nei apie savo, nei apie Lietuvos Laisvę.
Belieka palaukti Jo „atsivertimo“ į Laisvės suvokimo Lietuvai idėją.
Bernadeta Klisevičiūtė
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]