„Laisvo laikraščio“ redakcijos darbuotojai gauna šaukimus atvykti į policijos 3-iąjį komisariatą Vilniuje. Paklausę, kodėl yra kviečiami, jie sulaukia miglotų policijos tyrėjų atsakymų, kad „reikia pakalbėti apie darbą redakcijoje“, apie „bendrą tvarką“.
Tačiau idiotiškiausio klausimo policijoje sulaukė redakcijos buhalterė, kuriai policijos tyrėja uždavė tokį klausimą: „O kas leido A. Drižiui leisti „Laisvą laikraštį“? Sutrikusi buhalterė atsakė: „Jūs gi policija, turite žinoti.“ Paskui sekė klausimai, iš kur redakcija gauna informaciją, kas jį finansuoja, kokia redakcijos darbo tvarka.
Toks redakcijos darbuotojų persekiojimas patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, kuri pavedė minėtam policijos komisariatui atlikti minėtą tyrimą, vykdo užsakymą bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia kaina susidoroti su „Laisvu laikraščiu“ bei nutraukti jo leidybą. Policija tiesiog bando rasti pretekstą prisikabinti prie redakcijos darbo, iškelti kokią nors bylą, sustabdyti laikraščio darbą.
Anksčiau LL redaktorius buvo kelis kartus teisiamas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo rašyti straipsnius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. Teismas A. Sadecko prašymu įvedė spaudos cenzūrą, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Vien už tai, kad nepaisė šios cenzūros, ir toliau rašė straipsnius apie A. Sadecko ir jo firmos „Ekskomisarų biuras“ dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime bei valdyme ir pateikė įrodymus, LL redaktorius buvo nuteistas penkis kartus. Visose šiose bylose A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime.
Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“
Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.
„Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ skelbia: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“
Minėtu A. Sadecko prašymu priimtu teismo sprendimu buvo siekiama kontroliuoti skelbiamos informacijos turinį iki jos paskelbimo, ir „Laisvam laikraščiui“ taikyta cenzūra. Už tai, kad nepaisė cenzūros, LL redaktorius buvo nuteistas penkiose bylose, visose A. Sadeckui duodant melagingus parodymus.
Dabar teismui yra pateiktas prašymas atnaujinti visas minėtas bylas ir išteisinti A. Drižių, nes pats A. Sadecko skundas buvo neteisėtas ir melagingas. Net ir lietuviški teismai negalės atmesti šių argumentų kokiais nors išgalvotais motyvais. Todėl, matyt, ieškoma naujų kelių uždaryti „Laisvą laikraštį“ – labai gali būti, kad būtent A. Sadecko prašymu jį aptarnaujanti Vilniaus apylinkės prokuratūra ir bando surasti, kaip uždaryti „Laisvą laikraštį“.
Praėjus dviem mėnesiams po to, kai Vilniaus apygardos teismas nurodė prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų A. Sadecko parodymų šiose bylose, A. Drižiaus automobilį greitkelyje taranavo sunkvežimis, jis per stebuklą liko gyvas.
Kita vertus, labai gali būti, kad tokia iniciatyva ateina ir iš prezidentūros – juk būtent „Laisvas laikraštis“ pastaruoju metu itin aštriai kritikuoja prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tai, kad šalies prezidentė taip pat labai mėgsta cenzūrą, rodo ir tas atvejis, kad iš darbo Tele-3 televizijoje buvo atleista laida „Paskutinė instancija“ ir jos vedėja Rūta Janutienė, vos pasirodė jos laidos anonsas apie D. Grybauskaitės kolaboravimą su okupantais dar 1990 m. Redakcijos šaltiniai patvirtino, kad ir į teismus ateina prezidentūros patarėjų nurodymai bet kokia kaina nuteisti „Laisvo laikraščio“ redaktorių A. Drižių.
laisvaslaikrastis.lt