Generalinė prokuratūra nurodo, kad atsakymai į klausimus dėl Valdovų rūmų atkūrimo jau pateikti ir nėra jokio pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir sprendimas jo neatnaujinti vertintinas ne kaip prieštaravimas Valstybės kontrolės išvadoms, o kaip argumentuotas ir išsamus atsakymas į auditorių iškeltus klausimus ir įtarimus.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės balandžio mėnesį pateiktą skundą, kuris buvo papildytas birželį ir kuriuo buvo prašoma atnaujinti Gintaro Plioplio šių metų kovo mėnesį nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atkuriant Valdovų rūmus, kaip aukštesnysis prokuroras patikrino šio nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir priėmė sprendimą, kad atnaujinti šį ikiteisminį tyrimą nėra jokio pagrindo.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 metų rugsėjo mėnesį, gavus Valstybės kontrolės pranešimą ir valstybinio audito ataskaitą, kurioje buvo teigiama, jog, auditorių požiūriu, Valdovų rūmų atkūrimo išlaidos esą nepagrįstai padidėjo daugiau nei tris kartus, nurodyta, kad neva netinkamai vyko įvairių darbų ir paslaugų įkainių skaičiavimas ir apmokėjimas, suabejota daugelio išlaidų, darbų ir terminų pagrįstumu, rūmų atkūrimo darbų eigos skaidrumu bendrai, archeologinių ir kitų tyrinėjimų būtinumu ir efektyvumu, nurodyti kiti ikiteisminio tyrimo metu tirtini aspektai.
Kelerius metus trukusio ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros prokurorai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjai, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai kruopščiai tikrino visus, tiek Valstybės kontrolės, tiek jiems patiems kilusius, įtarimus ir abejones, galimas nusikalstamos veikos schemas tokio pobūdžio ir masto objekte, siekdami, kad ikiteisminis tyrimas kuo išsamiau bei objektyviau atsakytų į auditorių keliamus klausimus ir nepaliktų jokių abejonių dėl šio ypatingos svarbos visai Lietuvai projekto įgyvendinimo.
Vykstant tyrimui buvo apklausta apie 60 liudytojų, gautos 8 reikšmingos, didelės aprėpties specialistų ir ekspertų išvados. Buvo surinkti, palyginti, patikrinti ir įvertinti įvairūs projektavimo bei darbų organizavimo ir priežiūros vykdymo, viešųjų pirkimų, finansinių atsiskaitymų dokumentai, revizuoti jų pagrindu priimti sprendimai, išanalizuotos sutartys su visais jų pakeitimais ir priedais, susipažinta su archeologinių, istorinių menotyrinių tyrinėjimų bei kita dokumentacija, objektai apžiūrėti vietoje.
Liudytojų parodymai ir byloje surinkti dokumentai buvo vertinti atsižvelgiant į būtent tuo metu galiojusių įstatymų, vyriausybės nutarimų bei įstatymų lydimųjų teisės aktų nuostatas ir reikalavimus, įskaitant ir daugybinius tų teisės aktų pakeitimus, nustatytos auditoriams įtarimus sukėlusių sprendimų ir išlaidų priežastys bei pagrįstumas.
Iš viso šio itin sudėtingo dėl tiriamo objekto unikalumo ikiteisminio tyrimo medžiaga sudaro net 70 tomų.
Pagal priskirtas funkcijas ir kompetencijas Valstybės kontrolės auditoriai vertinimus daro revizuodami iš esmės tik finansinių dokumentų duomenis ir išsamiau netikrina jų atitikimo daugelio teisės aktų reikalavimams, nevertina abejotinų duomenų pasitelkdami specifinių sričių specialistus, kurių išmanymo prireikė vertinant šiame objekte atliktus darbus ir procesus.
Eltos inf.
2009 metų birželio 19 dieną Valstybės kontrolė paskelbė, esą vykdant Nacionalinio stadiono statybas buvo neteisėtai ir neracionaliai panaudota daugiau negu 60 milijonų litų. Praėjusių metų gruodį, kaip pranešė spauda, prokurorai šią bylą nutraukė, nes išlaidos buvo „buhalteriškai pagrįstos", o įtarimai pateikti tik keliems smulkaus kalibro veikėjams.
Todėl ekspertai.eu ragino ir toliau ragina prokuratūros vadovą Darių Valį vienu ryžtingu smūgiu pabaigti Valstybės kontrolės auditorių siautėjimą.
Daugiau susijusių straipsnių galite rasti mūsų portalo Antimafijos poskyryje „Valdovų rūmai".