Propagandos vėjai nenublokš turinčiųjų tvirtą vertybinį stuburą

Žmonės, tvirtai pasisakantys už pamatinių krikščioniškų vertybių puoselėjimą yra „Rusijai naudingi idiotai“, „Kremliaus Trojos arkliai“. Tokį žalingą mitą šiandien dažnai girdime viešojoje erdvėje. Tai girdėdami, negalime tylėti, nes, jei Vladimirui Putinui ir jo šutvei kas nors ir gali būti naudinga, tai būtent šių pamatinių vertybių diskreditavimas peršant išvadą, kad kiekvienas jas ginantis asmuo yra veidmainis niekšas, išdavikas, sąmoningai ar nesąmoningai veikiantis prieš savo tėvynę. Priešingai, šiandien kaip niekada akivaizdu, kad informacinio karo būvyje tik tvirtas moralinis stuburas gali padėti atsilaikyti prieš sąmoningai skleidžiamus melus ir toliau ryžtingai kovoti už tą pamatą, ant kurio buvo statoma ne tik Lietuva, bet ir visas Vakarų pasaulis. Krikščioniškos vertybės neturi nieko bendro su iš Kremliaus skleidžiamu melu, panieka asmeniui, nepagarba gyvybei. Krikščioniškų vertybių puoselėtojus pristatant kaip Rusijai naudingus kvailius, dėmesys nukreipiamas nuo tikrųjų Rusijos Trojos arklių, kurių, deja, šiandien netrūksta tiek Europoje, tiek, kaip liudija VSD ataskaita ir nesenos kratos, ir pas mus.

Trojos arkliais galime laikyti tuos asmenis ar politines partijas, kurios savo šalyse ir europiniu lygmeniu yra pasirengusios ginti krauju Ukrainoje susitepusio Rusijos valdančiojo režimo interesus. Šiose gretose rasime tiek radikalių dešiniųjų, tiek radikalių kairiųjų politinių jėgų. Kai kurios partijos Kremliui tiesiog parsidavė. Veikiausiai jos vadovaujasi dar iš Romos imperijos laikų mums žinomu posakiu, kad pinigai nekvepia. Kai kurios, tuo tarpu, yra ideologiškai pasiklydusios ir vaizduoja Rusiją kaip tradicinių vertybių gynėją ir atsvarą esą tai pūvantiems Vakarams.

Visam tam būtina duoti tvirtą atkirtį. Viena vertus, būtina viešai ir garsiai kalbėti apie tuos, kurie už kelis sidabrinius pardavė savo sąžinę. Būtina aiškiai įvardyti tuos, kurie ardo europinį sutarimą dėl būtinybės duoti Kremliui tvirtą atkirtį ir užmerkia akis prieš Ukrainos žmonių kančias. Privalu ne tik įvardyti, tačiau ir demokratiniu keliu tokias partijas nubausti. Kruvinais pinigais mintančioms politinėms jėgoms neturi būti vietos nacionaliniuose parlamentuose.

Kita vertus, būtina duoti tvirtą atkirtį melagingam mitui, kad Rusija esą yra tradicinių vertybių gynėja. Užtenka vien žvilgtelėti į statistiką, kad visa ši propaganda subyrėtų kaip kortų namelis. Rusija iki šiol yra viena pirmaujančių valstybių pagal atliekamų abortų skaičių. Štai 2012 m. šioje valstybėje buvo atlikta daugiau kaip 900 tūkst. abortų. 100 naujagimių teko 49,7 abortų. Pridėkime dar milžinišką alkoholizmo problemą, aukštą smurtinių mirčių skaičių. Visa tai veikiau liudija apie pasidavimą mirties, o ne gyvybės kultūrai. Be to, galime paklausti ir to, ar agresija prieš kaimynus, tarptautinių sutarčių laužymas, ciniškas melas yra tradicinės vertybės? Jei vis tik nėra ir būti negali, tai kartą ir visiems laikams privalome nustoti kalbėję apie Rusiją kaip tradicinių vertybių gynėją.

Nė vis Rusijoje garsėjantis ginklų žvangesys, nė Kremliaus spaudimas pasinaudojant energetinių išteklių – dujų ir naftos – tiekimu, nė grasinimai ekonominiais padariniais negali tapti priežastimi išsižadėti pareigos visur ir visada sakyti tiesą į akis.

Leidimas V. Putinui ciniškai slėptis už tradicinių vertybių gynėjo kaukės reikštų pralaimėjimą visų tų, kuriems iš tikro rūpi gyvybės kultūra. Kartas nuo karto vis pasigirsta kaltinimai, kurie perša mintį, jog tie, kurie stengiasi puoselėti gyvybės kultūrą, yra „V. Putinui naudingi idiotai“. Kaip balta nėra juoda, taip ir gyvybės kultūra nėra tolygi mirties kultūrai. Bandymai vaizduoti pamatinių moralinių normų gynėjus kaip Rusijos agentus yra naudingi tik V. Putinui ir pražūtingi pačiai Europai.

Kremliui kaip tik patogiausia taikytis į tas visuomenes, kurias jau pagraužė moralinis reliatyvizmas. Moralinis reliatyvizmas, apie kurio grėsmę tiek daug kalbėjo visi popiežiai nuo pat Jono Pauliaus II iki Pranciškaus, kalba apie tai, kad tiesa neegzistuoja, o viskas yra tik nuomonė. Tai itin palanku Kremliui, kuris irgi turi savo nuomonę apie tai, kas šiuo metu vyksta tiek Rusijoje, tiek pasaulyje.

Šią nuomonę V. Putino režimas aktyviai kaip savąją tiesą transliuoja per propagandinius žiniasklaidos kanalus ne tik rusų, bet ir anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir arabų kalbomis.

Pasaulyje, kur kiekvienas turi savo tiesą, tiesos nepadaugėja. Priešingai, tiesa tampa pirmąja auka, dalyku, kuris rūpi mažiausiai. Tad šiandien kaip niekada anksčiau yra būtina pabrėžti pamatinių vertybių, leidžiančių atskirti grūdus nuo pelų, svarbą. Tik tai pasimetusiai Europai gali padėti atgauti orientaciją ir suteikti drąsos veikti ryžtingai. Būtent ryžtingų veiksmų šiandien itin reikia, nes Kremliaus veiksmai kelia pavojų vieningai Europai, kuri kaip idealas iškilo po siaubingų aukų pareikalavusio Antrojo pasaulinio karo.

Sakoma, kad išmintingi žmonės užsiima gaisrų prevencija, kad vėliau netektų švaistyti jėgų juos gesinant. Svarbu yra ne tik kovoti su tomis politinėmis jėgomis, kurios išduoda tapdamos brutalaus režimo gynėjomis. Svarbu pažinti priežastis, leidžiančias toms jėgoms įgyti populiarumą piliečių gretose. Tik šių priežasčių šalinimas yra vienintelė efektyvi priemonė siekti, kad Trojos arklių Europoje neliktų.

Susiję:

Įspūdingai Lietuvos pažangai padėjo milžiniška nelaimė – karas Ukrainoje