Ukrainos išprievartavimo Krymu ekstazė, neva apėmusi visą Rusijos valdančiąją viršūnę, visų lygių deputatus ir ministrus, žavintis prezidento Vladimiro Putino vidaus ir užsienio politika, artimiausiu metu, matyt, dar išsilaikys, ginant rusakalbių „teisėtus interesus“ Ukrainos rytuose ir pietuose.
Gali būti, kad V. Putinas Dūmos bus paskelbtas prezidentu be jokių rinkimų iki gyvenimo pabaigos, pasiremiant nepriklausomos Rusijos sociologinių apklausų lyderės kompanijos „Levada-centr“ rezultatais.
Ar populiarus Putinas konfrontuodamas su Ukraina
Tuos apklausos rezultatus totalitarinio režimo sąlygose, panašu, už gryną pinigą priima ir Vakarų (Lietuvos taip pat) žiniaskaida. Ji rimtu veidu multiplikuoja neva nepriklausomos sociologinių tyrimų agentūros duomenis apie pasakišką V.Putino reitingų kilimą konfrontuojant su Ukraina, pasiekusį net 83 procentus jį palaikančių gyventojų. Ir tuoj pat paaiškina tai diktatoriaus informacinio karo prieš savo paties gyventojus efektyvumu.
Tur būt, pasaulinė žiniasklaida nesutriks, ir kai V. Putino populiarumo reitingas pasieks 99 procentus, matyt, laikydama didelę Rusijos gyventojų dalį visiškais kvailiais elektroninių komunikacijų amžiuje, net jei ir dalis tų komunikacijos priemonių yra blokuojamos totalitarinėje valstybėje. Visgi Rusija – dar ne Šiaurės Korėja.
Labai įtartinai atrodo toks prezidento palaikymas šalyje, kurioje socialinė atskirtis – viena didžiausių pasaulyje, kurioje nesimato šviesesnės gerbūvio augimo ateities, net jei, tarkime, didesnę dalį gyventojų ir tenkina diktatoriška valdymo sistema. O kur dar V. Putino iniciatyvos teisiškai persekiojant nerusiškas Rusijos tautas, ypač musulmoniškas, masiškai pažeidinėjant elementarias žmogaus teises.
Na, siūlo apklausų agentūra kokiam nors Rusijos piliečiui anonimiškai atsakyti į klausimus, tai negi jis nežino, kad jo asmuo Putino valdomoje Rusijoje gali būti slapta identifikuotas ir susietas su jo atsakymais? Ir kokių jo atsakymų tuo atveju galima tikėtis?
Krymo karą Rusija jau pralaimėjo. Ne tie laikai, kai viską lėmė ginklo pergalė. Krymas – pirmoji pasaulio nepripažinta Rusijos teritorijos dalis. Kaliningrado sritis bent jau pripažinta de facto, nors jokio jos priklausomybės Rusijai (ar SSRS) tarptautinio pripažinimo de jure dokumento nėra. Tad jei Krymo nepripažinimo politika, pasireiškianti pasaulio bendruomenėje visišku teisiniu ir ekonominiu jo ignoravimu, nesikeis, anksčiau ar vėliau Krymas sugrįš krymo totorių žinion po Ukrainos vėliava. Tai prognozuoja net drąsesni Rusijos analitikai.
Panašu, kad Rusija pralaimi ir nepaskelbtą karą Ukrainai jos rytuose ir pietuose. Bent jau apie tai byloja paskutiniai pranešimai apie nepavydėtiną Rusijos samdinių padėtį Lugansko ir Donecko srityse, jų pasimetimą laukiant nesulaukiant Rusijos žadėtų „taikdarių“ invazijos į regioną. Dešimtys, jei ne šimtai, svetimoje šalyje nelegaliai žuvusių Rusijos „savanorių“ patyliukais laidojami gimtajame krašte.
Tad iš kur toks V. Putino populiarumas?
Kiniškas saldainis V. Putinui
Vargu ar net visi stambieji Rusijos kapitalistai, nekalbant jau apie tuos eilinius Rusijos gyventojus, kurie regi save jei ir ne proeuropietiškame, tai bent jau atskirame stačiatikiškos „Šventosios Rusios“ istorinės raidos kelyje, buvo labai sužavėti žinių agentūrų pranešimais apie Kinijos požiūrį į Rusiją gegužės pabaigoje.
Kinija, tur būt, pirmą kartą visai rimtai viešai pasiūlė Rusijai Sibirą ir Tolimuosius Rytus apgyvendinti kinais. Šalia finansinių Kinijos investicijų Rusijos Federacijoje, didysis Rusijos rytų kaimynas pasiūlė „investicijas darbo kapitalu“, apgyvendinant juo tuščias Sibiro ir Tolimųjų Rytų teritorijas.
Koliaže – Kinijos vadovas Xi Jinping‘as ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, laikantis lentelę su užrašu „o už tai – krymas mūsų“, su savo užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu (iš ukrainietiško portalo durdom.in.ua). |
Tokį pasiūlymą Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume gegužės 24 d. išsakė Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko pavaduotojas Li Yuanchao po dar karšto Rusijos prezidento vizito Kinijoje, kurio metu buvo pasirašytas kontroversiškai vertinamas ilgalaikio Rusijos dujų tiekimo Kinijai projektas.
„Mes žinome, kad Rusija teikia didelę reikšmę Tolimųjų Rytų plėtrai ir žvelgia į Kiniją tuo klausimu, kaip į prioritetinį partnerį. Kinijos vyriausybė savo ruožtu skatina kiniečių verslo aktyvumą Tolimųjų Rytų plėtroje“, – pabrėžė Li Yuanchao ir pasiūlė apjungti į vieningą visumą Tolimųjų Rytų vystymo programą Rusijoje ir Šiaurės Rytų vystymo strategiją Kinijoje.
„Tokiu būdu galima paskatinti šių dviejų regionų darbo jėgos, materialinių ir finansinių galimybių sąveiką. Paversti du regionus didžiule rinka su efektyviu kapitalo ir technologinių resursų paskirstymu ir palaipsniu perėjimu į naują ekonominį bloką Azijoje. Jeigu mums pavyks sujungti šiuos du taškus ir sukurti vieningą ekonominės integracijos zoną, tai mes pasieksime esminio regiono išvystymo, – pažymėjo Li Yuanchao.
„Rusijoje pastebimas mokslo ir technikos, resursų ir intelekto pranašumas. Kinija turi savo stipriąsias puses – milžinišką rinką, pačią didžiausią pasaulyje, kuri ir toliau didėja, didžiausią darbo jėgą ir milžiniškus finansinius resursus, – kalbėjo Li Yuanchao. Kaip sako mūsų verslininkai, Rusija turi didelę teritoriją, o Kinija – darbščiausius pasaulyje gyventojus. Jeigu mes sugebėsime suderinti šiuos faktorius, tai pasieksime esminės pažangos. Rusijoje didelė teritorija ir mažai gyventojų, o Kinijoje – atvirkščiai“.
Turint omeny, kad Rusijos gyventojai jau seniai piktinasi savo vyriausybės neveiklumu užkardant nelegalų kiniečių skverbimąsi į kaimynines Rusijos teritorijas, reikia manyti, kad toks oficialus Kinijos pasiūlymas Rusijoje sukels papildomas aistras ir vargu ar sulauks gyventojų entuziazmo ir pritarimo tokiai netikėtai perspektyvai.
Kinijos sfinksas
Žinoma, toks, matyt, paties Rusijos prezidento išprovokuotas Kinijos vicepirmininko atviras pasisakymas gali būti ir V. Putino iššūkiu euroatlantinei bendruomenei: štai – rinkitės savo pačių perspektyvą, su Rusija tokia, kokia ji yra dabar, arba su Rusija, broliškais saitais susieta su Kinija. Atšaukite visas sankcijas ir taikstykitės bent jau su minimaliais Rusijos imperiniais interesais Europoje.
Bet bandymas taip žaisti su Kinijos sfinksu gali būti pražūtingas. Neveltui Kinija labai rezervuotai reaguoja į Krymo okupaciją ir aneksiją, pasilikdama laisvas rankas progai pasitaikius pasinaudoti tokiu precedentu savo naudai.
Kinijai, matyt, labai patiko referendumo svetimoje šalyje idėja. Prisiminus ne mažesnes nei Rusijos į Krymą Kinijos teises į Sibiro ir Tolimųjų Rytų teritorijas, galima tik įsivaizduoti, kaip jose lengva bus surengti referendumą, kai ir be oficialių Kinijos pasisiūlymų augantis ten darbščiųjų kinų skaičius viršys nuskurdusių Rusijos piliečių skaičių. Ir ne tokį referendumą, kaip Kryme, bet pagal tarptautinius standartus su tarptautiniais stebėtojais.