Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (VDU PMDF) organizuotuose debatuose dalyvavęs Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, teisingumo ministras Remigijus Šimašius paskelbė, kad „teisingumo vėliavą pasiėmė žmonės, kurie su teisingumu nieko bendro neturi“.
Dėl to, kad pasitikėjimas teismais ir visa teisėsaugos sistema yra dramatiškai smukęs, ministras savo kaltės nejaučia ir teisingumo vėliavą savo rankose nori išlaikyti kaip turintis daug bendra su teisingumu.
Teismais, kuriems pavesta vykdyti teisingumą, Lietuvoje pasitiki mažiau negu 15 procentų Lietuvos gyventojų. Tai žemiausias rodiklis ES ir apskritai tarp demokratinių valstybių.
Pasitikėjimas šia institucija pradėjo mažėti nuo 1995 metų, kai iš teismų buvo pašalinti visuomenės atstovai. Nuo šiol Lietuvos teismai yra tarp praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinių valstybių, tokių kaip frankistinė Ispanija, nacistinė Vokietija, sovietinė Rusija, kur atėję į valdžią diktatoriai pasistengė teismus perimti savo žinion pašalindami iš jų visuomenės atstovus. Tiesa, sovietinėje Rusijoje visuomenės atstovai tarėjai buvo teismuose, tačiau šalia tokių teismų suformuotos vadinamosios „troikos“, čia darbavosi tik prievartos struktūrų atstovai.
Per priešrinkiminius debatus sisteminių partijų atstovai stengiasi nepastebėti degradavusios teisėsaugos. Laidų vedėjai nepatogių klausimų neužduoda. Pavyzdžiui, kas buvo įsipareigota teismų pertvarkos srityje ir kas padaryta. Ypač konkrečius įsipareigojimus buvo davusi TS – LKD, dirbusi ranka rankon su koalicijos partneriu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, kuriam atstovauja R. Šimašius.
Cituoju programinę nuostatą: „Visuomenei reikalaujant taip pat siekdami stiprinti žmonių pasitikėjimą teismais, pirmaeiliu uždaviniu laikome įvykdyti teismų reformą, pertvarkant juos pagal demokratinių valstybių pavyzdį: konstituciniu lygiu įteisinsime teismų sistemoje tarėjų institutą, sieksime, kad mūsų frakcijos Seime jau pateikta konstitucijos pataisa būtų kuo greičiau priimta.“
Būtų įdomu sužinoti, kas padaryta šiuo klausimu? Manau, kad teisingumo ministras, kaip koalicijos partneris, kuravęs šią sritį, duotų atsakymą, bet laidų vedėjai, kaip minėta, nepatogių klausimų neužduoda.
Gyvenimas teka savo vaga. Kuriasi naujos partijos, kurioms rūpi ne vien ekonomika, finansai ir energetika, bet ir valstybės pagrindas – teisingumas, kurį sisteminės partijos stengėsi ir stengiasi apeiti. Pažiūrėkime, ką siūlo nauji dariniai, turiu galvoje naujas partijas, kurios, pasak ministro, su teisingumu neturi nieko bendra.
Iš Drąsos kelio, už Lietuvą Lietuvoje ir Lietuvos sąrašo keliamų esminių klausimų dėl teismų sistemos pertvarkos paminėtini šie: Konstitucinio teismo funkcijų perdavimas Aukščiausiajam teismui, Apeliacinio teismo – apygardų teismams, Vyriausiojo administracinio teismo – apygardų ir apylinkių suformuotiems administraciniams teismams. Šiuose teismuose įsitvirtinę daugiausia buvusieji – sovietiniai teisėjai. Siūloma sukurti trijų pakopų teismų sistemą, kaip yra Estijoje ir iš dalies Latvijoje. Tarp kitko, minėtose valstybėse pasitikėjimas teismais gerokai didesnis negu Lietuvoje – Estijoje net tris su puse karto.
Svarbiausia idėja, plėtojama minėtų partijų programose, yra tarėjų instituto įteisinimas ir teisėjų rinkimo klausimas. Būtinybė rinkti teisėjus siejama su tuo, kad Lietuvoje nebuvo įvykdyta liustracija. Be to, teismų sistemoje įsivyravo „šeimyninė ranga“, klesti nežabota korupcija. Vadinasi, tik teisėjų rinkimai begali atkurti normalią situaciją svarbiausioje valdžios struktūroje – Teisme. Kandidatų, galinčių dalyvauti tokiuose rinkimuose, yra pakankamai. Kaip matome, žmonės, pretenduojantys į teisingumo vėliavą, teisingumą yra iškėlę į pirmąjį planą.
Ką siūlo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis? „Kurdami atvirą ir atskaitingą teismų sistemą, skatinsime viešumo ir skaidrumo aplinką bei sudarysime sąlygas, kad pareigūno profesija būtų prestižinė ir patraukli. Mūsų pažadas: nė vienas nusikaltimas neliks nepastebėtas“.
Atrodo, komentarai nereikalingi. Nusikaltimams stebėtojų nereikia, juos visuomenė puikiai mato, bet valdžia dengia. Kai uždega žalią šviesą nusikaltėliams, visuomenė taip pat puikiai mato. Su tokia vėliava liberalų sąjūdis vėl veržiasi į Seimą.
Vis dėlto ne ministras, o rinkėjai spręs, kam teks perduoti teisingumo vėliavą.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]