Recenzija. Audrius Beinorius „Indija ir Vakarai. Kultūrų sąveikos pjūviai: Monografija“ (2012): Žinojimo tuštumų užpildymas

Audrius Beinorius. Indija ir Vakarai. Kultūrų sąveikos pjūviai: Monografija. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2012. Serija „Opera ad Acta Orientalia Vilnensia Annexa“, Tomas II.

Jei reikėtų sudaryti geriausių pastaraisiais metais išleistų mokslinių knygų dešimtuką, ši monografija neabejotinai atsidurtų pirmose jo pozicijose. Kuo ypatinga ši net 460 puslapių knyga? Pirma, ją parašė bene geriausias Indijos žinovas Lietuvoje, Vilniaus Universiteto Orientalistikos centro vadovas, profesorius Audrius Beinorius, laisvai mokantis sanskritą, bengalų, tibetiečių, pali ir kitas kalbas. Antra, tai nėra mokslo populiarinimo veikalas, o rimta, solidi monografija, tačiau ji parašyta lengvai, kai kuriuos skyrius galima skaityti tartum romaną (turiu galvoje stiliaus grakštumą), taigi prieinama ne tik uždaram mokslininkų ratui. Na, ir trečia: taip rimtai be A. Beinoriaus įvairių Indijos skerspjūvių dar niekas nėra pateikęs.

Taigi, perskaitęs šį veikalą net du kartus ir juo pasimėgavęs, kai ką pasižymėjęs, išsirašęs, galiu drąsiai teigti, jog „Indija ir Vakarai“ verta dešimties balų dešimtbalėje sistemoje. Visa bėda, kad knygos tiražas – vos 500 egzempliorių. Tai rodo apgailėtiną situaciją Lietuvoje, kai daugybė merginų susižavi Indijos gyventojais nė nesuprasdamos, kuo Krišna skiriasi nuo Višnaus ir Šivos, svajoja apie egzotiką, tuo tarpu išsilavinimo trūksta. Ši knyga turėtų užpildyti ir paties smalsiausio žmogaus, susidomėjusio Indija, tuštumas.

Iš tikro kultūrų sąveikos pjūviai, kuriuos nagrinėja A. Beinorius, yra šiek tiek subjektyvūs. Negalime smerkti autoriaus – jis turi teisę turėti savo simpatijas. Todėl, tarkime, veikale yra skyriai „Astrologija ir divinacinės praktikos Indijoje“ arba „Ezoteriniai Vakarų sąjūdžiai Indijoje“. Pastarajame galime perskaityti labai išsamiai ir įdomiai aprašytą Teosofų draugijos istoriją. Nors „Slaptąją doktriną“ pirmąsyk perskaičiau dar šešiolikos, šiame skyriuje (p. 273-298) radau daug įdomių ir nežinomų dalykų apie Jeleną Blavatskają ir jos bendražygius.

Visa monografija rodo išskirtinę profesoriaus A. Beinoriaus erudiciją. Jis nesunkiai gliaudo tokius sunkius riešutus kaip budizmą, hermeneutinę orientalizmo problematiką, misticizmą, jau minėtą astrologiją, krikščionybę, Vakarų psichologiją, meditaciją. Pasisemti įžvalgų iš „Indijos ir Vakarų“ galima ilgam.

Labai įdomus knygos skyrius yra apie „Sakralaus Žodžio (vāk) teologiją lingvistinėje Indijos tradicijoje“ (p. 217-229). Aiškinama iš upanišadų atėjusio sakralaus skiemens OM (AUM) reikšmė. Autorius naudoja gražius lietuviškus terminus, pvz., Garsmuo. Tai džiugina, nes lietuviškai perteikti sudėtingus skirtingos kultūros, religijos aspektus yra be galo sudėtinga.

Knygoje gausu nuorodų, tad susidomėjęs aprašomomis temomis skaitytojas turės galimybę nerti dar giliau. Monografija baigiama Senekos vertu išmintingu akordu: „Manyčiau, kad įgyvendinti dėmesingą bendravimą, puoselėti sveikas sąmonės būsenas ir reiškia tapti dvasingam tikrąja šio žodžio reikšme“ (p. 398).

48 metų A. Beinorius – filosofijos mokslų daktaras, monografijų „Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje“ (2002) ir „Imagining Otherness: Postcolonial Perspective to Indian Religious Culture“ (2007), vertimų iš sanskrito ir pali kalbų – „Upanišados“ (2007) ir „Dhammapada“ (2005) bei 70 mokslinių straipsnių autorius.

Savo mokslinį darbą profesorius tęsia šviesdamas žmones ir asmeniniame tinklalapyje www.audriusbeinorius.blogspot.com.

A. Beinorius ne vienerius metus praleido studijuodamas Indijoje, Japonijoje, JAV, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje. A. Beinorius taip pat yra nuo 2000-ųjų anglų kalba leidžiamo žurnalo „Acta Orientalia Vilnensia“ vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Kultūrologija“ komparatyvistinės studijos redaktorių kolegijos narys, kasmetinės tarptautinės konferencijos „Azijos studijos: problemos ir tyrinėjimai“ organizacinio komiteto narys, konferencijos „Rytai – Vakarai“ organizacinio komiteto narys, Amerikos religijų akademijos narys, Tarptautinės budizmo studijų asociacijos narys, Lietuvos Religijotyrininkų asociacijos narys, Lietuvos estetikų aociacijos narys.

Dar grįžtant prie knygos, viliuosi, kad Lietuvoje pasirodys dar daug tokio lygio knygų kaip „Indija ir Vakarai“ apie kitas kultūras, religijas, civilizacijas. Pažindami kitus, geriau pažinsime save.