Referendumai ir nepriklausomybė

Referendumai (lotyniškai – „klausimo grąžinimas žmonėms“) arba plebiscitai buvo žinomi Romos imperijoje, pirmąsyk pradėti rengti Šveicarijoje XVI a., o nuo XVIII a. pab. visame pasaulyje kasmet rengiami šimtai nacionalinių referendumų. Nuo Šveicarijos tapimo šiuolaikine valstybe 1848 m. joje surengta apie 600 referendumų, antroje vietoje – Australija su keliomis dešimtimis.

Referendumai Jungtinėje Karalystėje – itin retas, išskirtinis, todėl daug šoko birželio 24-ąją po rezultatų sukėlęs reiškinys. Šioje senoje valstybėje tėra buvę trys referendumai: dėl narystės Europos ekonominėje bendrijoje 1975 m., dėl alternatyvios balsavimo sistemos parlamento rinkimuose 2011 m. ir dabar – 2016 m. birželio 23 d., dėl išstojimo iš ES.

Jaunas bičiulis iš Šiaurės Anglijos (anglas, ne lietuvis) paaiškino, kad Britanijai nebūtina būti nepriklausomai, nepatirti Briuselio spaudimo. „Nepriklausomybės diena?“ Anglo, balsavusio už išėjimą iš ES, tvirtinimu, netrukus Škotija taps nepriklausoma, tiesa, kol kas neaišku, kur ji nueis. „Prieš šimtmetį turėjome imperiją, dabar dar mūsų kultūra nepasiruošusi nepriklausomybei, mes nesididžiuojame savimi kaip tauta, nekalbame apie savo pasiekimus. Esu dar jaunas, iš tos kartos žmonių, kurie pirmiausia yra europiečiai, o tik tada britai. Man šią vasarą sukaks 19.“

Anglo teigimu, problema, kad daugelis jo tautiečių nežinojo, už ką balsuoti, todėl rezultatas nebuvo, tarkim, 70 proc. prieš 30 proc., o daugiau mažiau lygus: jaunesnieji balsavo už išėjimą iš ES, vyresnieji – prieš. Tačiau nei vieni, nei kiti, nežinojo, kokios politinės partijos valdo ar valdys, jei šalis išeis arba neišeis iš ES. „Turėjome pasiskaityti jų programas...“

Primena Lietuvą, tiesa? Ar daug kas domisi, už ką ir kodėl balsuoja? Kaip įstojome į ES? Visa tai gėda pasakoti mums, buvusiais homo sovieticus, tačiau net nepriklausomybės bijančiam anglui nėra gėda, nes jis laisvas, daug laisvesnis savo mąstymu.

„Pusė šalies atsibudo besijausdami kitaip nei po balsavimo išvakarėse...“

Šios mintys priverčia susimąstyti, kad referendumas referendumui nelygus. Lichtenšteine, Šveicarijoje jie rengiami dėl tokių dalykų, dėl kurių Lietuvoje į savivaldybę bijoma kreiptis: pvz., dėl šunų laikymo ir pan.

Škotai 1997 m. referendumo keliu įsigijo parlamentą, bet 2014 m. dar pabijojo atsiskirti. Gali būti, kad trečias kartas nemeluos.

Katalonai po referendumo jau turi nepriklausomybę nuo 2014 m. lapkričio, tačiau vis dar galutinai neatsiskiria: manoma, kad „Brexit“ juos paskatins tai padaryti kuo greičiau.

Ar Škotiją ir Kataloniją tai padarys labiau nepriklausomomis? Žinoma. Jos turi savo kalbas, kultūras, kurios skiriasi nuo aplinkinių, papročius, istoriją, tikėjimą. Tačiau būti nepriklausomu reikia mokėti. Lietuva nepriklausoma 27-uosius metus. Prieš euro įvedimą 2015 m. sausio 1 d. įvažiavimas į turgavietes kainuodavo litą, dabar – eurą (3,45 karto daugiau). Tas pats pasakytina apie daugybę kitų dalykų, kurie pabrango du tris kartus. Atlyginimai realiai nepadidėjo. Ar tai reiškia, kad Lietuva buvo pasiruošusi ekonomiškai tapti nepriklausoma euro zonos nare? O kaip dėl skandalingojo stojimo į ES, kai sutartis yra kelių tūkstančių puslapių, ir turbūt vos keli žmonės tėra ją skaitę kiek išsamiau.

Kodėl Lietuva sakosi esanti drąsi šalis, bet nėra tokia, o anglai bijojo, bet tapo nepriklausomais, ir greičiausiai patrauks paskui save visą būrį pasekėjų, kurie supras, kad sulig Briuseliu pasaulis nesibaigia kaip jis kažkada nesibaigė sulig Maskva?

Lietuva rengė 12 referendumų, iš jų tik 4 pavyko. Surinkti 300 tūkst. parašų (dabar tai jau daugiau nei 10 proc. gyventojų – labai didelis procentas) nėra paprasta. O į ES juk stojant mums buvo LIEPTA surinkti daugiau nei pusę rinkėjų parašų. Tai sugalvota 2003 m. vasario 25 d., likus dviem mėnesiams iki 2003 m. gegužės 10–11 d. referendumo dėl stojimo į ES.

Tai, kad galima būti nepriklausomu priklausant tam tikrai karalystei, rodo Danijos Karalystės pavyzdys: oficialiai jai priklauso ir Farerų salos, ir Grenlandija, tačiau realiai pastarosios yra nepriklausomos. Grenlandija tokia tapo po 2008 m. lapkričio 25 d. referendumo, kuriame iš 72 proc. dalyvavusių 75 proc. pasisakė už nepriklausomybę. Farerai realiai nepriklausomi nuo Danijos nuo 1948 m.

O britus, kaip ir lietuvius, gąsdino. Birželio 22 d. pasirodė publikacija, kurioje lordas Rotšildas (Lord Rothschild) LIEPĖ britams nepalikti ES, nes tai gali būti pražūtinga, be to, galįs įvykti Škotijos atsiskyrimas. Bent 5 mlrd. dolerių turtą valdantis bankininkų dinastijos palikuonis yra vienas tų, kuriam neįdomi paprastų žmonių nuomonė. Tokių nepaisyti – ir yra nepriklausomybė. Už jus, mieli laisvieji britai, cheers!