Jau kuris laikas Seime bandoma suteikti valstybės pripažinimą paslaptingai, mažai žinomai Naujajai apaštalų bažnyčiai (NAB). Neseniai iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės netikėtai išimtas jos pripažinimo klausimas, tačiau akivaizdu, kad bendruomenė gaus tai, kas vadinama valstybės pripažinimu.
Religijotyrininko Mindaugo Peleckio manymu, NAB maldos namų tinklas Lietuvoje egzistuoja išskirtinai dėl gausios paramos iš užsienio. Šio naujojo religinio judėjimo (NRJ) populiarumas mūsų šalyje susijęs dėl dar dviejų dalykų – didžiulio panašumo į katalikybę (daugelis paprastų žmonių, priklausančių NAB, nelabai skiria ją nuo Katalikų bažnyčios) bei gausios labdaros (jai pasibaigus, bendruomenes lankančiųjų skaičius gerokai sumažėdavo).
NAB (ji dar vadinta Katalikiška apaštališka bažnyčia) pradžia – XIX a. pirmoji pusė, kai dviejų kunigų sekėjai atsiskyrė nuo katalikų, presbiterionų ir kitų Anglijoje veikusių krikščioniškų konfesijų, norėdami atkurti apaštalų tarnystę ir pasiruošti antrajam Kristaus atėjimui. Judėjimo pradžioje akcentuota artėjanti apokalipsė, ruoštasi pasaulio pabaigai, kurią skelbė bažnyčios vadovai (jie save laikė pranašais). 1832 metais judėjime įšventinti pirmieji apaštalai (jų, kaip ir Biblijoje, buvo 12). Šie metai laikomi Katalikiškos apaštališkos bažnyčios pradžia. Pirmasis jos apaštalas – Johnas Bate‘as Cardale‘as (1802-1877).
NAB narių atsirado ir Šveicarijoje bei Vokietijoje. Tačiau iš 12 apaštalų 1860 metais liko tik 6 (o antrojo Kristaus atėjimo privalo sulaukti visi 12), todėl bažnyčią ištiko krizė. 1863 metais vokiečių bendruomenės atstovai Hamburge įšventino naujus apaštalus, tačiau Anglijoje gyvenę jų tikėjimo broliai atsisakė juos pripažinti, todėl judėjimas skilo ir Vokietijoje susikūrė Naujoji apaštalų bažnyčia. Dabar NAB vadovauja apaštalų kolegija su vyriausiuoju apaštalu priešakyje (jos būstinė – Šveicarijos mieste Züriche). Vyriausiasis apaštalas, kaip ir Romos popiežius, įvardijamas apaštalo Petro įpėdiniu. Jį pasirenka jo pirmtakas iš apaštalų kolegijos narių, jei taip neįvyksta, jis išrenkamas kolegijos. NAB regionams skiriami vadovauti apaštalai, jiems talkina vyskupai, krašto evangelistai, krašto vyresnieji, kunigai, diakonai ir subdiakonai.
Per apaštalus NAB mokyme pamaldose žmonėms atleidžiamos nuodėmės, teikiami sakramentai, aplink juos telkiasi „tikroji Dievo tauta”.
Pirmoji NAB bendruomenė Lietuvoje atsirado XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje tuometiniame Memelyje (Klaipėdoje). Ji vienijo apie 20 žmonių, daugelis jų buvo škotai. Vėliau bendruomenė atsirado ir Karaliaučiuje. 1867 metais joje buvo daugiau kaip 400 narių, o po kelerių metų – dvigubai daugiau. Po 1923 metų sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos dalis NAB parapijų atsidūrė Lietuvos teritorijoje – Šilutėje, Priekulėje, Klaipėdoje ir kt. Pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu NAB Lietuvoje turėjo 9 bendruomenes. Atkūrus Nepriklausomybę, NAB įregistruota 1992 metais. Pirmieji maldos namai pastatyti 1994 metais Vilniuje, įspūdingoje vietoje prie Rasų kapinių. Lietuva padalyta į du regionus – Rytų (centras Vilniuje, vienija apie 30 bendruomenių) ir Vakarų (centras Klaipėdoje, vienija daugiau kaip 20 bendruomenių). Mūsų šalies NAB narius globoja Vokietijoje gyvenantis apaštalas (pasaulyje šiuo metu yra apie 300 apaštalų).
Pasaulyje yra apie 11 milijonų religinio judėjimo narių beveik 200 valstybių. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 436 NAB nariai, po 10 metų, surašymo duomenimis, jų skaičius sumažėjo iki 422.
Paties NRJ duomenimis, jų mūsų šalyje yra net 6000. Sunku pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Faktas, kad vienu metu Lietuvoje buvo tikrai nemažai NAB maldos namų lankytojų, tačiau pastaraisiais metais jie būdavo pustuščiai.
2000 metais Lietuvos NAB kreipėsi į Seimą, prašydama jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. 2003 metais Teisingumo ministerija Seimui pateikė išvadą, vargu ar atveriančią Lietuvos NAB kelią į valstybės pripažinimą. Joje buvo pripažinta, kad „abejonių kelia menka Lietuvos NAB inkultūracija, įsijungimo į Lietuvos visuomenės gyvenimą trūkumas: bendruomenės neatrodo turinčios stiprų religinį identitetą, turi menką indėlį į visuomenės gyvenimą, jos didele dalimi išsilaiko iš užsienio paramos. Teisingumo ministerijos turima medžiaga apie Lietuvos NAB nesuteikia pagrindo teigti, kad ši religinė bendrija sudaro Lietuvos kultūrinio, dvasinio, socialinio palikimo dalį. Teisingumo ministerijos požiūriu, Lietuvos NAB tik iš dalies atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo reikalavimus religinėms bendrijoms, siekiančioms valstybės pripažinimo.“
Vienas Lietuvos NAB vadovų, pasak M. Peleckio, yra pasakojęs, jog po pamaldų NAB vyksta diskusijos, žmonės susirenka išgerti arbatos su sausainiais, taigi tai nesanti sekta: „Jokie palaiminimai ar sakramentai neatliekami už pinigus. Bažnyčia savo tarnams nemoka pinigų už tarnystę, jie tarnauja laisvu po darbo metu. Nė vienas bažnyčios tarnas nėra studijavęs teologijos. Mes neiname baladodamiesi pas atsitiktinius žmones, o rūpinamės savo bažnyčios nariais. Šie kalba kitiems žmonėms apie tai, ką yra patyrę mūsų bažnyčioje, todėl mums nereikia eiti su lozungais patraukti žmonių.“
NAB pripažįsta vieną Dievą ir jo Sūnų Jėzų Kristų. Bažnyčios tikėjimo pagrindas yra Senasis ir Naujasis Testamentai. Jėzaus Kristaus įkurtoji Bažnyčia buvo apaštališka, nes jai vadovavo apaštalai. NAB vėl atkūrė Kristaus Bažnyčią.
NAB pripažįsta tris sakramentus:
1.Šventas krikštas vandeniu – iniciacija (įšventinimas), pirmasis žingsnis į NAB ir bendravimą su Dievu, kuris kunigo suteikiamas įvairaus amžiaus žmonėms.
2.Šventas tikinčiojo paženklinimas – Šventosios Dvasios suteikimas, atliekamas apaštalo malda ir rankų uždėjimu. Dvasia – tai vienas iš svarbiausių mokymo dalykų. Paženklinimas išimtinai suteiktas apaštališkajai privilegijai
3.Šventoji Vakarienė. Ji dalijama po nuodėmių atleidimo. Tai - tikinčiojo susivienijimas su Dievu ir jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.
Asmuo, sulaukęs 14 metų, laikomas dvasiškai subrendusiu ir galinčiu atsakyti už savo veiksmus prieš Dievą. Atsakomybės prieš Dievą priėmimas yra vadinamas konfirmacija. Konfirmacijos metu tėvai atleidžiami nuo įsipareigojimų Dievui, duotų krikšto metu. NAB narys, priėmęs visus Kristaus įsteigtus sakramentus, tampa Šventosios Dvasios palaimintu Dievo vaiku.
Bažnyčiose naudojami kryžiai be nukryžiuotojo. Atpirkimas NAB yra vykdomas, bet ne skelbiamas. Apaštalai tęsia Jėzaus pradėtą atpirkimo darbą. Apaštalų tarnystė atliekama trejopai:
1. „Dvasinio maisto” perdavimas bendruomenės nariams, be kurio naujasis gyvenimas Kristuje negalėtų būti išpildytas. Viešpats per apaštalus tikintiesiems skelbia „gyvąjį žodį”, kuris yra prilyginamas „apaštalų mokslo” kategorijai.
2. Sakramentinis Dvasios suteikimas per šventąjį paženklinimą. Taip pat susitaikinimo pamaldos, kurios vyksta kiekvieną sekmadienį per nuodėmių atleidimą ir po jo einančią Komuniją.
3. Maldos ir sielovados tarnystė. Reikia reguliariai prižiūrėti tikinčiuosius, jų gyvenimą, įvesti juos į maldą. Jei vyriausiasis apaštalas meldžiasi už tikinčiųjų būrį, tai malonės srovė pasiekia ir pomirtinį gyvenimą.
NAB turi savitas laidotuvių ir mirusiųjų bei santuokos pagerbimo apeigas. Kai kurios bažnyčios bendruomenės, panašiai kaip ir mormonai, tiki, kad sakramentai gali būti suteikti ir mirusiesiems. Į pomirtinį gyvenimą jau iškeliavę NAB tarnai atlieka „atpirkimo darbą užmigusioms sieloms”, o ypatingose „užmigusiųjų pamaldose” triskart per metus jie yra palaikomi bendruomenių, „gyviesiems priimant vakarienę už mirusiuosius”.
NAB priskiria save elitui, laiko save šventa bendruomene. Ji remiasi 16 psalme: „Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – amžina linksmybė” (Ps 16: 11). Tik Dievo tauta, gavusi malonę, gali džiaugtis ateitimi. NAB džiaugiasi ateitimi, nes Kristus, jei jos nariai liks ištikimi, parodys jiems Viešpatį ir jo atlygį. Teigiama, kad NAB yra dieviška, nes pats Dievas XIX a. pradžioje neva pasiuntęs savo Šventąją Dvasią, vėl atgaivinęs dvasines dovanas, pranašų lūpomis pašaukęs apaštalus ir įrengęs malonės altorių.
Naujųjų apaštalų tikintieji triskart per savaitę švenčia pamaldas: sekmadienį priešpiet ir popiet bei trečiadienį vakare.
Nors Naujoji apaštalų bažnyčia save laiko apolitiška organizacija ir į visuomeninį Lietuvos gyvenimą beveik nesikiša (spaudoje apie ją rašyta itin nedaug, todėl nenuostabu, kad daugelis nieko nežino apie naujuosius apaštalus ir jų bažnyčias painioja su katalikiškomis), vis dėlto ji leidžia žurnalą. „Mūsų šeima“ (Unsere Familie) leidžiamas nuo 1993 metų kas tris mėnesius Frankfurto mieste Vokietijoje. Žurnalo apimtis – 12 puslapių, tiražas nenurodomas. „Mūsų šeima” – verstinis žurnalas, jis geros poligrafinės kokybės, pasižymi fotografijų gausa. Žurnalas skirtas daugiausiai konfesiniems tikslams, jame nenagrinėjamos visuomenei aktualios temos (vietoje to skiriamas dėmesys įvairioms Šventajame Rašte aprašomoms temoms).
NAB turi lietuvių kalba išleidę ir savotišką katekizmą. Tai - vertimas iš R.Fehro Züriche 1992 metais išleistos knygos. Joje 258 punktais išaiškinamos pagrindinės doktrinos, kuria paremta NAB filosofija, dalys. Bene esminis NAB knygoje pateikiamų teiginių: „Po apaštalų mirties vyskupai ir kiti bažnyčios tarnai bandė buvusias bendruomenes išlaikyti ir jomis rūpintis bei toliau skleisti Kristaus mokymą. Bet išganymo veiklai jiems trūko apaštalo tarnystės.“.
Šaltiniai: lnab.lt, Klausimai ir atsakymai apie Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimą (Klaipėda, S.Jokužio leidykla-spaustuvė, 2002).
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
