Balandžio 15 d., minint Pasaulinę kultūros dieną, Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškels Lietuvos Respublikos ir Taikos vėliavas. Taikos vėliava – tai Pasaulinės kultūros dienos simbolis.
Pasaulinės kultūros dienos renginyje kalbas sakys Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Taikos vėliavos komiteto pirmininkė dr. Auksė Narvilienė.
Pasaulinės kultūros dienos proga Nepriklausomybės aikštėje pasirodymus atliks Lietuvos kariuomenės orkestras ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės liaudies šokių kolektyvas „Neris“.
Rericho paktas (lot. Pax Cultura, angl. The Roerich Pact), dar žinomas kaip Sutartis dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo, pasirašytas 1935 m. balandžio 15 d. 12 val. vietos laiku Vašingtone. Ją pasirašė JAV prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas (1882–1945) ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai.
Tai – pirmasis istorijoje toks paktas, skirtas apsaugoti kultūros vertybėms. Jo autorius – mąstytojas, dailininkas, daugiau kaip 7 000 drobių ir keliasdešimties knygų autorius Nikolajus Rerichas (1874–1947), XX a. pradžioje kartu su filosofe žmona Jelena Rerich (1879–1955) keliavęs po įvairius kraštus, taip pat ir Lietuvą. Remdamasis Fiodoro Dostojevskio maksima „grožis išgelbės pasaulį“ ir šveicarų meno istoriko Carlo Jacobo Christopho Burckhardto (1818–1897) mintimis apie būtiną meno apsaugojimą, N. Rerichas sukūrė unikalų dokumentą. Jo bendraautoris – profesorius Georgijus Škliaveris, su kuriuo N. Rerichas pakto tekstą kūrė dar 1928 m.
1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.
Lietuvos Rericho draugija veikia nuo 1935 m. gegužės 26 d., kai buvo įkurta Kaune. 1949–1989 m. sovietinė valdžia jos veiklą buvo uždraudusi. 1989 m. gruodžio 2 d. Vilniuje Lietuvos Rericho draugiją atkūrė architektas doc. Steponas Stulginskis (1908–1995).
N. Rerichas netiesiogiai susipažino su Lietuva 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Nuošaliame kampelyje jis pastebėjo Petro Rimšos drožtą medinę skulptūrą „Motinos mokykla“. Paryžiuje jis bendravo su lietuvių emigrantais, sužinojo apie Lietuvos istoriją ir lietuvių kalbos artimumą sanskritui. Jis rašė: „Nuo to laiko aš nepamiršau Lietuvos – ji visam laikui pasiliko mano širdyje.“ N. Rerichas su žmona J. Rerich Lietuvoje buvo vienintelį kartą 1903 m. Jie aplankė Vilnių, Kauną, plaukė Nemunu, keliavo jo pakrantėmis. N. Rerichas piešė ir tapė, J. Rerich fotografavo. Taip gimė etiudai „Perkūno namai“, „Kauno bažnyčia“, „Pilies griuvėsiai ties Nemunu“, „Raudonės pilis“, „Gedimino pilies griuvėsiai“. Įkvėptas lietuviškų padavimų ir legendų, dailininkas nutapė keletą paveikslų: „Baltojo Vyčio žirgai“, „Vaidilos“, „Perkūnas“.
Apie Rericho paktą sukurtas dokumentinis filmas:
Susiję:
Rerichiečiai kreipėsi į V. Putiną dėl Lietuvai ir pasauliui svarbių kultūros vertybių išsaugojimo
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]