Balsavimo namuose per prezidento rinkimus pirmoji diena šįkart sutampa su Pergalės diena, kuomet suaktyvėja ir viešai savo pažiūras rodo kolorado spalvų Georgijaus juostelių prorusiški dėvėtojai. Dabartiniame įtemptame geopolitiniame kontekste tai gali atnešti neramumų ir Lietuvoje, neatmeta pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės" lyderiai.
„Mes matome, kad Gegužės 9 diena – dvi dienos iki rinkimų, balsavimo namuose pirmoji diena gali atnešti neramumų ir Lietuvoje. Tai tiesiogiai susisieja su rinkimais. Jeigu kažkas iš išorės nori destabilizuoti ir silpninti valstybę, tai vienas iš įrankių tam padaryti yra kompromituoti jos rinkimus, kad žmonės netikėtų, kad rinkimai vyko sąžiningai, demokratiškai, laisvai.
Bet kokia kompromitacija – tiek informacinis karas, tiek melagingų faktų arba iškraipytų faktų skelbimas, tiek įtaka organizuojant rinkimų pažeidimus, mes matome, kad esamame kontekste visa tai yra įmanoma“, – sakė judėjimo „Baltosios pirštinės“ lyderis Tadas Langaitis.
Iniciatyvos lyderiui tokias aplinkybes įvardijo, kaip keliančiomis nerimą. „Mes pradėjome veikti dar prieš pusantrų metų, turime tam tikrą įdirbį, (jeigu tai nebūtų nutikę anksčiau – ELTA) būtume pradėję dabar, tik su dar didesnėmis akimis“, – teigė T. Langaitis.
Nors Prezidento rinkimai, pagal pažeidimų mastą, yra patys ramiausi, o rinkimai į Europos Parlamentą – antri po jų, rinkimų pažeidimų stebėjimą rengiantys pilietinės visuomenės aktyvistai dėl to neketina būti mažiau akyli.
„Mums prieš akis – visa rinkimų savaitė, ne tik pati rinkimų diena“, – kalbėjo T. Langaitis.
Trečiadienį, ketvirtadienį vyks išankstinis balsavimas, penktadienį, šeštadienį – balsavimas namuose, šeštadienį – agitacijos draudimo diena, sekmadienį – rinkimų diena.
„Maždaug pusė visų pažeidimų yra registruojama rinkimų dieną, tačiau rinkimų dienos metu balsuoja 80–90 proc. visų balsavusiųjų. Tiems 10–20 proc. balsavusių kitais būdais, tenka irgi apie pusė visų pažeidimų. Galima sakyti, kad proporcingai pažeidimų išankstinio balsavimo ir balsavimo namuose metu yra žymiai daugiau. Į tai įeina ir agitacijos draudimo metu padaryti pažeidimai“, – sakė T. Langaitis.
Labiausiai „Baltosioms pirštinėms“ kelia nerimą kai kurios savivaldybėse plintanti nauja mada – balsavimas namuose. „Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje nuskambėjo pastaba, kad pagal dabartinius duomenis, yra viena apylinkė, kurioje beveik visi rinkėjai (kurie turi teisę balsuoti namuose - red. pastaba) yra užsiregistravę balsuoti namuose“, – sakė T. Langaitis, vėliau patikslinęs, kad ta apylinkė yra Kėdainių rajone.
Papildomus įtarimus, pilietinės akcijos iniciatoriui kelia ir tai, kad Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų rajonuose žymiai didesnis procentas žmonių nei kitose savivaldybėse ruošiasi balsuoti namuose.
Buvęs VRK narys, dabar – vienas iš „Baltųjų pirštinių“ lyderių Gintaras Kalinauskas tokias tendencijas vadina negeromis, kadangi balsavimo namuose „grafikas – nelabai aiškus, kur kada – važiuos (komisijos nariai – ELTA) nieks nežino, važiuoja dažniausiai du apylinkės komisijos nariai, jie yra susitarę, dažniausiai – iš tos pačios partijos, o jei – ir iš skirtingų, tai vienas komisijos narys yra, pavyzdžiui, mokyklos direktorė, kitas – mokyklos direktorės pavaduotoja“.
„Teko vieną kartą stebėti atvejį, kai pagyvenusi moteris – nežinojo, kur pabraukti, jai rodo pavyzdį, o pavyzdys – su apačioje pažymėtu kandidatu, kaip balsuoti“, – pasakojo G. Kalinauskas.
Pasak „Baltųjų pirštinių“ aktyvisto, įstatymas „liberaliai nustato taisykles ir pakanka sirgti, sulaukti tam tikro amžiaus, ir iš karto gali prašyti, kad balsavimas vyktų namuose“.
Akiplėšiškų atvejų, kai siekiama paveikti rinkėjus, yra pasitaikę ir balsuojant rinkimų apylinkėse. VRK dirbusiam G. Kalinauskui įsiminė rinkimų papirkinėjimo Šilutėje atvejis.
Jo modelis buvo toks: „Ateina žmogelis, matosi, benamis ar atsipalaidavęs iš pat ryto, jis įeina, dažniausiai, neturi dokumento, tada komisijos narys paliudija, (...) kad jį pažįsta, užregistruoja, ir jis eina balsuoti“.
„Aš nelabai supratau, kodėl jis mesdamas į balsadėžę rodo, kaip balsavo. Po 15 minučių ateina kitas panašus tipas ir istorija kartojasi. Viena komisijos narė sėdi su telefonu ir kažką rašo. Tada aš galvoju pažiūrėsiu, kur (balsavęs asmuo) eina. Jis išeina, eina į parduotuvę, po parduotuvės išeina su dviem bambaliais alaus, ir taip – karavanas visą dieną“, – pasakojo G. Kalinauskas.
Tada jis prisiminė užrašęs komisijos narių vardus ir pavardes, kreipęsis į policiją, Valstybės saugumo departamentas susekė, kad žinutės buvo siunčiamos vienos partijos atstovui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Probleminiais regionais „Baltosios pirštinės“ vadina Širvintas, Vilniaus rajoną, Šalčininkus, Šilalę, Pagėgius, Tauragę.
„Tie regionai yra pasienyje su Baltarusija arba Kaliningrado sritimi. Ten yra pakankamai nelegalių lėšų iš kontrabandos, jos yra neapskaitytos ir grynieji pinigai sukasi tame mechanizme. Dažniausiai tie žmonės (kurie patenka į politiką) nėra tiesiogiai susiję su nusikaltėlių atstovais, bet jų veikiami“, – sakė G. Kalinauskas.
Kaip pasakojo iniciatyvos lyderis T. Langaitis, iniciatyva „Baltosios pirštinės“ gimė po pirmojo rinkimų į Seimą 2012 metais turo „iš piliečių nepasitenkinimo tuo, kad nėra susitvarkoma su rinkimų pažeidimais“.
„To rezultate, mes matome, kad yra išrenkami tautos atstovai, kurie išties nėra išrenkami, jie tas vietas nusipirko, įsigijo naudodami materialinę ar kitokią įtaką. Tai griauna demokratijos pagrindus, tai, mūsų galva, griauna mūsų valstybę. Jei šiandienos geopolitiniame kontekste tai įvertintume, tai yra labai pavojinga“, – sakė T. Langaitis.
„Baltųjų pirštinių“ lyderis patikino, kad iniciatyva nėra veikiama ar remiama jokios politinės ideologijos.
Prie „Baltųjų pirštinių“ prisijungti gali visi neabejingi politinės korupcijos situacijai šalyje asmenys. Pilietinė iniciatyva sėkmingais pavyzdžiais siekia įkvėpti ir padrąsinti Lietuvos žmones nesitaikstyti su nesąžiningomis rinkimų praktikomis ir pakeisti politikos bei valdymo terpę taip, kad joje vyrautų sąžiningi, atsakingi ir profesionalūs politikai bei valstybės tarnautojai.
Šiemet prie pilietiškai nusiteikusių savanorių prisideda ir ekspertai iš Rusijos bei Baltarusijos. Keliasdešimties mobilių komandų sudėtyje bus „Golos“ ir „BelarusWatch“ specialistai, turintys vertingos darbo su rinkimų pažeidimais patirties. Vietos gyventojų ir mobilių komandų darbą derins savivaldybių ir regionų koordinatoriai.
Nuo šiol pranešti apie galimai neteisėtus rinkimų veiksmus galima keliais būdais: elektroniniu paštu, skambučiu ir naująja internetine platforma. Pažeidimus nagrinėjanti grupė įvertina kiekvieną gaunamą pranešimą ir priima sprendimą imtis atitinkamų veiksmų: perduoti pranešimą policijai, Vyriausiajai rinkimų komisijai, kitoms valstybės institucijoms, informuoti visuomenę ar imtis savarankiškų veiksmų.
Eltos inf.