Kandidatams į prezidentus interneto svetainėje atsakius į politinių pažiūrų klausimus, parengtus pagal šalies ir pasaulio aktualijas, galima sužinoti asmeninius politinius prioritetus. Pagal tai, pavyzdžiui, antrosios kadencijos siekianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė viena užima orientacijos į laisvą rinką ir Vakarus nišą, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio Valdemaro Tomaševskio pozicija geopolitikoje izoliuoja nuo visų kitų kandidatų, labiausiai politinės sistemos stabilumą akcentuoja Artūras Zuokas, rodo internetiniame puslapyje ManoBalsas.lt kandidatų užpildyta anketa.
Anketą užpildė visi kandidatai, išskyrus Darbo partijos kandidatą Artūrą Paulauską. Tai jau ne primas kartas, kai „darbiečiai“ nedalyvauja panašiose apklausose, pastebi jų organizatoriai.
Anot rinkimų kompaso, daugumai kandidatų būdinga aiški orientacija į Vakarus, o maksimaliai balų skaičių šioje dimensijoje surinko Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis. Pagal klasikinės ideologijos alternatyvas kairiausias kandidatas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Ignalinos meras Bronis Ropė. „Tradiciškiausi“ kandidatai – D. Grybauskaitė ir Naglis Puteikis, tačiau juos atskiria D. Grybauskaitės dešinumas ekonomikoje.
Pasisakydami, ar pritaria naujos atominės elektrinės (AE) statybai Lietuvoje, tvirtą poziciją – pritarimą – turėjo D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis. Jėgainės statybai nepritarimą išreiškė B. Ropė, A. Zuokas ir V. Tomaševskis. „Tikriausiai ne“ dėl naujos AE statybos atsakė N. Puteikis.
Pagal 2014 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų ManoBalsas.lt testą, atvejų, kai kandidatai rinkosi atsakymą „neturiu nuomonės“, buvo labai mažai, keturios politinės dimensijos kandidatus diferencijuoja gana gerai, nors ir yra nuolatos į centrizmą linkstančių politikų (A. Zuokas).
Pasak ekspertų, tokie internetiniai rinkimų kompasai gelbsti ir rinkėjams, ir politologams, nors nepataria, už ką balsuoti, bet rinkėjai skatinami pasidomėti rinkimų programomis ir savo balsą atiduoti atsakingai. Tuo tarpu politikai raginami skaidriai pristatyti savo vertybes ir laikytis rinkimų pažadų.
„Kas iš to rinkėjams yra (aišku, mums, kaip mokslininkams irgi įdomu), ką gauna rinkėjai? Visų pirma gali gauti kaip ir savotišką rekomendaciją už ką balsuoti, leidžia tarpusavyje palyginti partijas, (...) galima pamatyti atsakymus, pozicijas tam tikrais klausimais, kurių partijos gal ir nelabai nori pasakyti“, – per tyrimo pristatymą sakė profesorė politologė, internetinio rinkimų kompaso ManoBalsas.lt bendraautorė Ainė Ramonaitė.
„Rinkimų kompasas leidžia pamatyti, kurie kandidatai panašiausi savo vertybėmis, o kurių pozicijos skirtingos. Pavyzdžiui, pagal geopolitines nuostatas labiausiai išsiskiria LSDP kandidato Z. Balčyčio ir LLRA atstovo V. Tomaševskio pozicijos, o ekonominėje kairės ir dešinės dimensijoje labiausiai vienas nuo kito nutolę yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas B. Ropė ir dabartinė Prezidentė D. Grybauskaitė. Tačiau kartais rezultatai gali būti ir netikėti. Pavyzdžiui, matyti, kad vienas iš liberaliausių kandidatų šiais metais yra B. Ropė, o labiausiai prieš politinės sistemos pokyčius pasisako A. Zuokas“, – rezultatus komentavo kitas internetinio rinkimų kompaso ManoBalsas.lt bendraautoris, politologas dr. Mažvydas Jastramskis.
Tuo tarpu internetinis kompasas EUvox.eu skirtas EP rinkimams. Čia politinių vertybių žemėlapyje lyginamos rinkėjo ir pagrindinių Lietuvos bei Europos politinių partijų pozicijos. Atlikus politinių pažiūrų testą, EUvox.eu galima keliais skirtingais būdais palyginti asmeninių ir partijų nuostatų panašumą: pamatyti procentinį nuostatų atitikimą, atsirinkti tuos klausimus, kurie labiausiai rūpi, ir išmesti tuos, kurie neaktualūs, išnagrinėti asmenines ir partijų pozicijas trijų dimensijų erdvėje ir netgi palyginti pozicijas su kitais EUvox.eu naudotojais iš visos ES.
Anot rinkimų kompaso bendraautorių, jis paneigė Lietuvoje plačiai paplitusį mitą, esą visos partijos Lietuvoje vienodos.
Projektą ManoBalsas.lt įgyvendina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, projektą palaiko Vyriausioji rinkimų komisija.
