„Turime tvirtą visuomenės ir politikų paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai, taip pat rekordinę per keliolika metų visuomenės paramą kariuomenei – tai svarbiausia. Pirma, negalima supriešinti lėšų gynybai su lėšomis kitoms sritims – tai supriešina visuomenę ir kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui. Antra, krašto apsauga pagal finansavimą yra ketvirtoje vietoje po socialinės saugos, sveikatos ir švietimo, ir tai yra derama bei teisinga vieta; jei priskaitytume ES paramos lėšas, toji vieta būtų dar žemesnė. Trečia, 70 proc. gynybai skirtų lėšų sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius, tad didžioji dalis ekonominės naudos tenka Lietuvos ekonomikai. Ketvirta, iki 2014 m. kariuomenė gyveno badmečiu, ir ją būtina modernizuoti. Mes savo ruožtu privalome užtikrinti skaidrias ir efektyvias investicijas į kariuomenės modernizaciją“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, komentuodamas naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos apklausos duomenis.
Pasak jo, visuomenės nepritarimą ilgalaikėje perspektyvoje didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. nuo BVP lemia klaidingas neišspręstų socialinių problemų atspindys bei klaidingas įsivaizdavimas, jog krašto apsaugai tenka liūto dalis biudžete.
Šaltinis: KAM
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]