Lietuva iš 31 vietos nukrito į 35-ąją pagal spaudos laisvę, teigiama organizacijos Reporteriai be sienų (RSF) tyrime. 2014 m. Pasaulio spaudos laisvės indekse Lietuva buvo 2014 m., 2015 m. net 31-oje, o 2016 m. jau 35. Mūsų šalį pagal spaudos laisvę sėkmingai lenkia Kabo Verdė, Čilė ir Gana, ką jau kalbėti apie Latviją (24 vieta) ar Estiją (14 vieta). Tačiau Lietuva neturėtų nusiminti: čia daug laisvesnis žodis nei britų, amerikiečių, lenkų ir net Trinidado ir Tobago spaudoje.
Iš viso spaudos laisvė tirta 180-yje pasaulio šalių.
Šįsyk Spaudos laisvės indekse Lietuva gavo 19,95 balo. LAISVA, BET... Taip pavadinta Lietuva ekspertų tyrime. Ir nors 2016 m. nenužudytas nė vienas Lietuvos žurnalistas, tyrėjai teigia, kad spaudos laisvei Lietuvoje trukdo tai, kad šmeižtas baudžiamas ir piniginėmis bausmėmis, ir įkalinimu (tai neregėtas dalykas progresyviose Vakarų visuomenėse), be to, žiniasklaida Lietuvoje priklauso mažam skaičiui nacionalinių ir užsienio kompanijų.
Estijoje per metus spaudos laisvės taip pat sumažėjo, ji sąraše nukrito keturiomis vietomis. Estija ilgai buvo laisviausių šalių dešimtuke, tačiau prasidėjusios šmeižto bylos prieš žurnalistus situaciją gerokai pablogino. 2010 m. įstatymai Estijoje leido teisėjams įkalinti žurnalistus, kurie atsisako atskleisti savo šaltinius. Tai primena Šiaurės Korėją, kuri yra garbingoje 179-oje vietoje ir lenkia tik Eritrėją.
O štai Latvija keturiomis vietomis pakilo. Jos situaciją RSF apibūdina kaip dviejų greičių laisvę, kai latvių ir rusų bendruomenės turi savo nepriklausomą spaudą ir gali ja nevaržomai mėgautis. Tiesa, pabrėžiama tyrima, trečdalis Latvijos žiniasklaidos rusų kalba stipriai palaiko prokremlišką Harmonijos partiją ir skleidžia propagandą. Nepaisant to, žurnalistai Latvijoje persekiojami retai.
Lenkija per metus nusmuko net 29-iomis vietomis į 47-ąją. Po 2015 m. rinkimų juos laimėjusi PiS partija įvedė žiniasklaidos įstatymą, leidžiantį skirti ir atleisti valstybinio radijo ir televizijos vadovus. Įstatymas ėmė galioti 2016 m. sausį. Europos Komisija pasipikti europietiškų vertybių negerbimu.
Ukraina per metus iš 129 vietos pakilo į 107-ąją. Ji dabar, pasak RSF, yra kryžkelėje. Rytuose situacija stabilizavosi, tačiau oligarchai kietai sugniaužę tebevaldo Ukrainos žiniasklaidą. Propaganda prieš Rusiją, knygų juodieji sąrašai, žurnalistų draudimas atvykti į Ukrainą, paranojiškas žvalgybos tarnybų elgesys spaudos laisvės neprideda. Be to, Ukrainoje vienas po kito žudomi žurnalistai.
Rusijoje, kuri per metus iš 152 pakilo į 148-ąją vietą, įstatymai drakoniški, nepriklausomi žurnalistai gyvena nekokioje atmosferoje. Vladimirui Putinui grįžus į Kremlių 2012 m., blokuojamos žiniasklaidos svetainės, spaudžiama nepriklausoma spauda, o nevyriausybinės organizacijos laikomos užsienio žvalgybos atstovybėmis.
Dar vienoje Lietuvos kaimynėje Baltarusijoje, RSF teigimu, nieko naujo po sniegu: 157 vieta pernai, užpernai ir šiemet. Aleksandro Lukašenkos režimas neleidžia laisvai spaudai pasireikšti, žiniasklaida ir internetas cenzūruojami.
Laisviausia pasaulio spauda yra Suomijoje, ir taip jau penkerius metus iš eilės. Suomiai apsiskaitę, tai trečia pasaulyje šalis pagal laikraščių skaitymą. Joje leidžiama 200 laikraščių, tarp kurių yra 31 dienraštis. Tiesa, daugelį jų valdo dvi kompanijos (Sanoma ir Alma Media). RSF tame pavojaus spaudos laisvei neįžvelgė.
Pirmajame laisviausios žinaisklaidos dešimtuke yra Nyderlandai, Norvegija, Danija, Naujoji Zelandija, Kosta Rika, Šveicarija, Švedija, Airija, Jamaika, nuo jų ne ką atsilieka Austrija, Slovakija ir Belgija.
Iš tikrųjų pirmoje vietoje realiai turėtų būti (ji šiemt yra trečioje pernai buvo antroje) Norvegija, kuri vienintelė įstatymais sugebėjo susidoroti su spaudą valdančiais oligarchais. 1814 m. Norvegjos Konstitucijos 100-ajame straipsnyje garantuojama spaudos laisvė, ir taip jau 200 metų. Tuo metu 1997 m. Žiniasklaidos savininkų įstatyme vienai kompanija draudžiama turėti daugiau nei 40 proc. akcijų bet kurioje televizijos, radijo stotyje, laikraštyje. Trys pagrindinės Norvegijos žiniasklaidą valdančios kompanijos yra Egmont, Schibsted ir Amedia.
Šaltinis: rsf.org
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]