Rusai aktyviai supirkinėja Suomijos nekilnojamąjį turtą

Sovietai prieš Suomiją karo nelaimėjo, tad ši valstybė netapo viena iš sovietinių respublikų, kaip tai nutiko su broliškomis Karelija ir Estija. Tačiau dabar Rusija vėl smogia: Suomijos nekilnojamasis turtas aktyviai supirkinėjamas Rusijos Federacijos turtuolių.

Birželio pradžioje 20 km nuo Rusijos sienos Taipalsario miestelyje rusai nusipirko nemažai nekilnojamojo turto netoli karinių šaudyklų.

Daugybė rusų turi vasarnamius Suomijoje, joje (ypač Laplandijoje, kur net parduotuvių pavadinimai rusų kalba parašyti) atostogauja. Juk nuo bene įspūdingiausio Inario ežero iki Murmansko tėra 300 km.

Tačiau rusai perka ne tik vasarnamius, kas suomiams ima kelti nerimą. Perkami būstai, esantys netoli karinių objektų, amunicijos sandėlių, radarų, elektros pastočių.

Suomijos rinkos tyrimų bendrovės TAK duomenimis, 2013 m. rusai atliko 89 proc. visų pirkimų prie sienos su pietine Karelija (ten yra ir Taipalsaris). 2004 m. šis procentas tebuvo 46. Tuomet Rusijos buvo laikoma viena iš daugelio taikių valstybių, tačiau po Krymo aneksijos reikalai pasikeitė.

„Žmonės jaudinasi, juk karas nėra tiesiog tankai, riedantys per valstybės sieną“, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto gynybos ekspertas Čarlis Salonijus Pasternakas.

Šį pavasarį Suomijos prezidentas Saulis Nynistis pasiūlė išleisti įstatymą, kuris suteiktų galimybę šalies vyriausybei teisę peržiūrėti pirkimus ypatingose vietovėse.

Suomių įtarumas suprantamas dėl ilgos potrauminės istorijos gyvenant šalia sovietijos. Be to, iki 1917 m. Suomija priklausė Rusijos imperijai. 1939–1940 m. Žiemos kare 180 tūkst. suomių karių kovojo su 340 tūkst. raudonosios armijos okupantų. Stalinas sakė, kad Suomiją užkariaus per 12 dienų, bet suomiai atsilaikė 105 dienas ir laimėjo.

Dešimtmečius rusai negalėjo pirkti nekilnojamojo turto Suomijoje, tačiau dabar tai labai dažnas reiškinys.

Suomiai bene labiausiai bijo, kad jei rusai pultų, pasinaudotų Turku miesto uostu.

Šaltinis: foreignaffairs.com