Valstybinė Rusijos įmonė „Rosoboronexport“ vasario 13-ąją pareiškė tiekianti ginklus Maliui. Tai – viena didžiausių pasaulyje ginklų tiekimo kompanijų.
„Rosoboronexport“ generalinis direktorius, buvęs specialiojo KGB padalinio „Vympel“ vado pavaduotojas Anatolijus Isaikinas, pranešė: „Mes į Malį nusiuntėme ginklų. Paskutinė siunta buvo prieš dvi savaites. Deramės dėl tolesnio ginklų tiekimo.“
Prancūzija karą prieš Malį pradėjo sausio 11-ąją, pasinaudojusi pretekstu, kad sustabdys sukilėlius, siautėjančius šalyje.
Sausio 17-ąją Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai Prancūzijos iniciatyvai pritarė.
Artimiausiu metu į Malį du savo specialistus siųs Latvija, taip pat dar 14 ES valstybių ir Norvegija. Teigiama, kad iš pradžių kariuomenės pareigūnai mūšiuose nedalyvaus, tik padės mokyti vietos ginkluotąsias pajėgas. Pasak naujienų agentūros AFP, pirmoji 70-ies ES kariuomenės instruktorių grupė vasario 8-ąją atvyko į Malio sostinę Bamaką. ES misijos užduotis – bazė, kurioje apsistos net 500 ES kariuomenės instruktorių. Misijai suteiktas 15 mėnesių mandatas, kuris gali būti pratęstas.
Malį dėl karo paliko jau tūkstančiai žmonių.
Vasario 1-ąją „Amnesty International“ pasmerkė „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“ Malyje, tarp jų – „bent penkių civilių, iš jų trijų vaikų nužudymą Prancūzijos armijos oro atpuolio metu“.
Ekspertų teigimu, pagrindiniai Prancūzijos karinės kampanijos prieš Malį tikslai – gausūs šios šalies aukso, urano ir naftos resursai.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]