Rusija užsiciklino su savo „pergalės“ diena (Vokietija turi išdrįsti naujai vertinti istoriją)

Šiandien, gegužės 8 d. pasaulis mini Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną.

Gegužės 7 d. LRT laidoje „Aktualijų studija“ atkreiptas dėmesys, kad Rusija šia proga pasauliui ir vėl paskleis istorijos klastočių dūmų uždangą ir propagandos dozę nutylėdama, kad į karą 1939 rudenį Sovietų Sąjunga ėjo kaip Trečiojo Reicho sąjungininkė užpuldama Lenkija ir pasirašydama Ribentropo-Molotovo pakto slaptuosius protokolus.

Taip pat Rusija nenori prisiminti, kad karo pabaigoje Raudonoji armija elgėsi žiauriau negu vokiečių naciai.

Ir nors Antrasis pasaulinis karas prasidėjo Vokietijai ir Sovietų Sąjungai susimokius, tačiau Rusija nenori sustoti ir liautis klastoti istorijos. Deja, tokia realybė. Kremliaus imperinės ambicijos vis dar nugali sveiką protą.
Svarbu pažymėti – visas pasaulis 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines mini gegužės 8 d. O kada šią datą minės Rusija?

Ji tai darys gegužės 9 d. Ir tai ne atsitiktinis laiko zonų nesutapimas – tai yra civilizacinė takoskyra.



Rusija skelbiasi, kad ji laimėjo šį karą. Tačiau pamiršta, kad be Vakarų pagalbos jos pergalė būtų verta tiek, kiek veršiuko pienas.

Pasikartosiu, tačiau tai reikai kalti į galvas kiekvieną dieną – Sovietų Sąjunga buvo Tečiojo Reicho sąjungininkė – abi vienu metu pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Todėl jos abi vienodai kaltos dėl tos milžiniškos tragedijos įvykusios XX amžiuje.

Kodėl Rusija aklai mėgsta teigti melą? Kodėl skelbiasi, esą išgelbėjo pasaulį nuo nacistinio blogio?

Juk istoriniai tyrinėjimai rodo, kad viskas yra nebūtinai taip, kaip sako Rusija.

Kitas labai svarbus dalykas – Vakarai privalo išdrįsti keisti savo suvokimą apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpį.

LRT laidoje „Aktualijų studija“ buvo teisingai buvo pabrėžta, kad naujoji vokiečių karta nejaučia kaltės dėl tėvų ir senelių padarytų klaidų. Ir ar tai klaidos? Nebijokime to svarstyti.

Vokiečiai ima suvokti, kad viską reikia vertinti iš skirtingų perspektyvų, ne vien iš rusiško naratyvo. Antrojo pasaulinio karo tragedija – ne išimtis. Viską reikia pradėti matyti šviežiu žvilgsniu.

75-eri metai per ilgas laikas, kad išliktų faktiniai liudytojai. Todėl dabar turi istorikai spręsti ir aiškiai pasakyti, kaip ten viskas buvo iš tikrųjų.

O štai Rusija nenori peržvelgti naujai savo istorijos, kaip tai daro civilizuotas pasaulis, Rusijos visuomenė nenori tobulėti, nenori judėti į priekį. Ir dėl to kentės pati Rusija, jos žmonės.

Rusijos ekonomika kritinėje būsenoje, tad jie šiemet neorganizuos ir parado. Ir ne tik koronavirusas čia kaltas.

Teisingai LRT laidoje sakoma – Rusija užsiciklino savo istorinėse interpretacijose. Vietoj to, kad Kremlius išdrįstų labiau atsiverti pasauliui ir eitų modernizavimo keliu, Vladimiro Putino politika yra priešinga.

Tad kiek toje Rusijos skelbiamoje pergalėje yra pergalės? Klausimas atviras.

Labai taikliai toje LRT laidoje kalbama, kad Rusija, valstybės prasme, yra kaip vaikas. O vaikai ne visada supranta, kas vyksta.

Tad abejotinom pergalėm Rusijai nereikėtų didžiuotis. Jei ji tai supras, turės galimybę patekti į demokratinių valstybių klubą. Klubą, kuriame esame ir mes, Lietuva.