Rusijai aiškus signalas – Lietuva neįsisavino tik 1 proc., o 99 proc. atgrasymo lėšų įsisavino

Vis labiau aiškėjant, kad Rusijos karinė invazija į NATO ir ES narę Lietuvą yra tik laiko klausimas, 2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą – panaudota 99 proc. skirtų asignavimų.

„Toks lėšų panaudojimas demonstruoja efektyvų planavimą, produktyvų didžiausių krašto apsaugos sistemos projektų vykdymą ir gebėjimą lanksčiai paskirstyti finansavimą reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją bei kylančias naujas grėsmes“, - pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Didžiausia dalis Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšų 2025 m. buvo skirta esminių Lietuvos kariuomenės pajėgumų – manevro, ugnies galios, oro gynybos – stiprinimui įsigyjant ginkluotę, karinę įrangą, transportą, vystant reikalingą infrastruktūrą, kaupiant atsargas. 

„Beveik 100 proc. siekiantis gynybos biudžeto vykdymas rodo Krašto apsaugos ministerijos gebėjimą politinius sprendimus greitai paversti realiais gynybiniais pajėgumais. Taip rekordinis gynybos finansavimas maksimaliu įmanomu tempu tampa realiu Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimu“, - pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Didžiausi mokėjimai buvo skirti sunkiajai ginkluotei ir oro gynybai – už tankus sumokėta 600 mln. eurų, už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS – pervesta 169,1 mln. eurų, už ratines pėstininkų kovos mašinas – 158,6 mln. eurų, raketines artilerijos sistemas HIMARS – 127 mln. eurų.

2025 m. reikšmingos investicijos taip pat skirtos 155 mm savaeigėms haubicoms CAESAR – 105 mln. eurų ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms – apie 70,1 mln. eurų. Be to, dar 205 mln. eurų buvo skirta karinėms ir strateginėms atsargoms, daugiausia – amunicijai, taip užtikrinant ilgalaikį kariuomenės pasirengimą ir atsparumą.

2025 metais Lietuva Ukrainai skyrė beveik 232 mln. eurų karinės paramos. Didžiąją jos dalį sudaro karinė parama – Ukrainos kariuomenei įsigyta ginkluotė ir perduotos priemonės iš Lietuvos kariuomenės sandėlių. Taip pat skirtos lėšos Ukrainos karių rengimui ir reabilitacijai, įnašas į Išminavimo koalicijos fondą, finansuota Ukrainos gynybos pramonė bei Žitomiro reabilitacijos centro rekonstrukcija. Be to, Lietuva prisidėjo prie tarptautinių iniciatyvų, įskaitant CZE, PURL ir NSATU.

2026 m. krašto apsaugos biudžetas sieks rekordinius 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus 43 proc. didesnis nei 2025 m. ir bus didžiausias gynybai skiriamas finansavimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

„Toks augimas rodo ilgalaikį valstybės įsipareigojimą nacionaliniam saugumui ir leidžia užtikrinti pradėtų projektų tęstinumą“, - atskleidžia Krašto apsaugos ministerija.

Žadama, kad be viso kito 2026 m. bus ir toliau užtikrinama ilgalaikė parama Ukrainai. 

Ekspertai.eu primena, kad Rusijos karinė invazija į Europos Sąjungos ir NATO valstybes buvo prognozuojama 2030 metais, vėliau – 2029-aisiais. Taip pat buvo teigiama, jog puolimas galėtų įvykti ir 2028 metais. Vėliau pasirodė įžvalgų, kad tai gali nutikti 2027-aisiais, o gal net 2026-aisiais. Galiausiai imta teigti, kad Rusija gali pulti bet kurią akimirką, nelaukdama jokių datų.

Keli susiję:

Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką