Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. |
Rusijai vis labiau grasinant karine intervencija, Lietuva stiprina atgrasymo potencialą ir valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą ir plečia esamą karinio kontrmobilumo arsenalą naujomis priemonėmis.
Susisiekimo ministerija taip pat yra aktyviai įsitraukusi į kontrmobilumo priemonių planavimo procesą ir dalyvauja diskusijose dėl rezervinių kliūčių įrengimo valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose.
„Mums svarbu padaryti viską, kas mūsų kompetencijos ribose, kad Lietuvoje būtų saugu ir kad atlieptume krašto apsaugos ir kariuomenės poreikius. Esame pasiruošę įgyvendinti numatytas kontrmobilumo priemones keliuose ir tiltuose“, - pasakė Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Įgyvendinant kontrmobilumo priemones planuojamos šios darbų kryptys:
• Įsteigti 28 inžinerinių priemonių parkus, iš kurių 6 – karinėse teritorijose, 22 – savivaldybės ar valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių teritorijose, esančiose prie Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
• Įrengti rezervines kliūtis 15-oje identifikuotų kelių, 11-oje prietilčių bei 9-iuose identifikuotuose tiltuose įrengti inžinerines konstrukcijas galimam sprogstamųjų medžiagų pritvirtinimui;
• Pietvakarinėje šalies dalyje iki pradinių techninių parametrų atstatyti viso apie 280 km melioracijos griovių;
• Uždrausti 80 metrų pločio miškų juostų kirtimus prie identifikuotų kelių, užtikrinant eismo saugumo reikalavimus, taip pat ne trumpesniam nei dešimties metų laikotarpiui riboti plynus miškų kirtimus 20 km atstumu į šalies gilumą nuo Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi;
• Vystyti Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumus, sukaupiant ir išlaikant reikiamą minų bei sprogstamų medžiagų rezervą;
• Sukaupti inžinerines priemones judėjimo ribojimui tikėtinoms brastų vietoms per Nemuną, numatytose vietose įrengti technikos judėjimą blokuojančius griovius.
Numatytos kontrmobilumo vystymo priemonės buvo įvertintos Vyriausybės kanclerės įsakymu sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės, į kurios sudėtį įtraukti susijusių ministerijų, NKVC, Lietuvos kariuomenės gynybos štabo, Savivaldybių asociacijos atstovai.
Visiems šiems tikslams tikimasi panaudoti 600 mln. eurų.
Susiję:
Jau ir buvęs kariuomenės vadas Rupšys prabilo Kremliaus naratyvais?