Su darbo vizitu Suomijos sostinėje Helsinkyje lapkričio 5 d. viešėjęs šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö. Šalių vadovai pradėjo pokalbį nuo sėkmingų dvišalių santykių aptarimo, pabrėžė šalių padaryta pažanga, plėtojant ekonominius ryšius ir bendradarbiaujant inovacijų srityje.
Taip pat aptarė situaciją dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos, kalbėjosi apie regioninį saugumą, santykius su ES rytinėmis kaimynėmis, Astravo atominę elektrinę, partnerystę NATO ir kovą su hibridinėmis grėsmėmis, Rusijos agresiją.
Reaguodamas į G.Nausėdos laikyseną Baltarusijos atominės elektrinės klausimu ir akcentuojamą saugumo standartų užtikrinimo būtinybę, Suomijos prezidentas patikino, kad jo šalis turi patirties su saugumo atominėse elektrinėse užtikrinimu.
„Taip pat aptarėme integraciją į ES ir esu nusivylęs Europos Tarybos sprendimu nepakviesti prie stalo Šiaurės Makedonijos ir Albanijos, tikiuosi, kad rasime sprendimą dėl to ateityje“, - pasakė G. Nausėda.
Mūsų šalies vadovas nemažai dėmesio skyrė ir Ukrainos situacijai. Jo teigimu, Ukrainoje planuojamos reformos yra susiję su korupcijos mažinimu ir įvairių valstybės sričių liberalizavimu.
Po prezidentų susitikimo žiniasklaidos atstovai Suomijos ir Lietuvos prezidentams uždavė klausimą, susijusį su valstybių pozicija Rusijos klausimu.
Čia prezidentų pozicijos išsiskyrė: suomis kalbėjo apie dialogo su Maskva poreikį, o lietuvis akcentavo, kad dabartinis Rusijos elgesys neleidžia plėtoti dialogo.
„Rusijos agresija vis dar yra, ją matome ne tik Ukrainoje. Mes vis dar nematome iš Rusijos pusės elgesio pasikeitimų. <..> Turime daryti spaudimą Rusijai, kad ji keistų savo agresyvų elgesį“, - žurnalistams išaiškino G. Nausėda.
Mūsų šalies lyderis taip pat sukritikavo taip vadinamą Šteinmejerio formulę.
„Naujas taikos Ukrainoje planas yra palankesnis Rusijai, o ne pačiai Ukrainai. Su „Šteinmejerio formule“ viskas gerai, tačiau, mano akimis, ji labiau palanki Rusijai, o ne Ukrainai“, - nurodė G. Nausėda.