Rusijos ir Ukrainos geopolitinė krizė paveikė kas penktą gamintoją

Rusijos ir Ukrainos geopolitinė krizė paveikė kas penktą gamintoją, dirbantį Ukrainos rinkoje, ir kas trečią gamintoją, dirbantį Rusijos rinkoje, bei gali sumažinti Lietuvos vartojimo atsigavimo apsukas, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo Pramonės vadovų lūkesčių indekso 2014 m. II ketvirčiui rezultatai.

2014 m. lūkesčių indekso rezultatuose įžvelgiama ir pozityvių, ir negatyvių naujienų. Apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė 2014 m. II ketv. pasiekė 73 punktus ir, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 4 punktais. Be to, visuose sektoriuose fiksuojamos didesnės nei 50 punktų lūkesčių indekso reikšmės, o palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pagerėjo gamybos, naujų užsakymų ir gamybinių pajėgumų išnaudojimo lygio rodikliai. Visa tai leidžia prognozuoti Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtrą 2014 m. II ketv., prognozuoja pramonininkai.

Kita vertus, jie siūlo atkreipti dėmesį, kad, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, žymiai sumažėjo įmonių, neįžvelgiančių jokių grėsmių savo veiklai, kartu išaugo dalis respondentų, besiskundžiančių vidaus paklausos silpnėjimu. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pablogėjo vidaus vartojimo prognozės bei skolinimosi paklausos prognozės, kas leidžia teigti, kad, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, bendras rizikos lygis pramonėje išaugo.

„Mūsų tyrimai rodo, kad nuo Rusijos ir Ukrainos geopolitinio konflikto nukentėjo kas penktas gamintojas, kuris dirba Ukrainos rinkoje, ir kas trečias gamintojas, kuris dirba Rusijos rinkoje. Daugiausiai problemų kol kas kelia makroekonominiai veiksniai, t. y. vartojimo mažėjimas tiek Rusijoje, tiek ir Ukrainoje – tai sudaro 41,37 proc. nuo visų problemų, kurias mūsų gamintojai patiria tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje“, – antradienį per Pramonės vadovų lūkesčių indekso 2014 m. II ketvirčiui rezultatų pristatymą sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Visi Lietuvos gamintojų patirti sunkumai Rusijoje ir Ukrainoje susiję su besitraukiančia vartojimo rinka. Papildomai komplikacijų sukėlė nuvertėjęs rublio ir grivinos kursas, logistiniai trukdžiai, vėluojantys atsiskaitymai, sutarčių nevykdymas bei naujų sutarčių nepasirašymas. Pasak A. Izgorodino, labiausiai nukentėjo maisto, chemijos ir elektronikos pramonės sektoriai.

LPK eksperto vertinimu, eksporto tendencijos į Rusiją ir Ukrainą yra visiškai priešingos ir skirtingos. Ukrainoje eksportas smuko 37 proc. ir minuso ženklą galima dėti visuose eksporto segmentuose. Tuo tarpu Rusijoje kol kas, nepaisant to, kad pati Rusijos ekonomika yra tarp recesijos ir stagnacijos ribos, eksporto rodikliai išlieka neblogi: bendras augimas šiais metais sudaro 12 proc. Kita vertus, kaip pažymėjo A. Izgorodinas, didele dalimi šį augimą užtikrina viena kategorija – maisto produktai, ir ypač geri pienininkų rodikliai, kadangi po truputį atsigauna pieno prekyba tarp Rusijos ir Lietuvos.

„Kitose kategorijose matome, kad tendencijos nėra labai geros: tarkime, nukrito tekstilės ir transporto priemonių eksportas ir apskritai, galime pasakyti, kad, nors eksportas į Rusiją auga, aišku, tam tikros įtakos ir neigiamų pasekmių Lietuvos eksporto rodikliams turėjo blogėjanti Rusijos makroekonominė padėtis ir apskritai tas neapibrėžtumas tarp Rusijos ir Ukrainos“, – vardijo A. Izgorodinas.

Tuo atveju, jeigu įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos didės, prognozuojama, kad Lietuvos gamintojai bandys diversifikuoti savo eksportą. Dabar jau pramonininkai pastebi, kad Lietuvos gamintojai vis daugiau dėmesio skiria naujoms rinkoms, iš kurių ypač išskiriamas Kazachstanas, kur vien į šią šalį eksportas išaugo 42 proc., du kartus šiais metais, palyginus su 2013 m., į Kazachstaną augo maisto produktų, transportų priemonių, medienos gaminių eksportas.

„Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos gamintojai jau ieško ir žvalgosi naujų rinkų, tarp jų ir NVS regione ir viena iš perspektyvių rinkų yra būtent Kazachstano rinka“, – teigė LPK analitikas ir pridūrė, kad Lietuvos gamintojai ieškos naujų rinkų apskritai, ir įmonės jau dabar žvalgosi į Kinijos rinką – kas penktas gamintojas šiemet ketina plėsti santykius su Kinijos ekonomika.

Lietuvos eksportas į Rusiją ir Ukrainą bei Baltarusiją sudaro 90 proc. Lietuvos eksporto į NVS rinką, nuo viso eksporto – 32 proc. Tiesa, kokius nuostolius finansine išraiška patyrė pramonininkai, kol kas pasakyti negalima.

Vežėjai skaičiuoja, kad dėl Ukrainos ir Rusijos krizės jų apyvarta šių metų pirmajame ketvirtyje sumažėjo apie 10 proc. Tačiau, anot asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, didesnį nerimą kelia dėl paklausos išsibalansavimo 20–30 proc. sumažėję pervežimo įkainiai.

„Tai piniginėse vežėjų struktūrose yra labai akivaizdu ir jaučiama. Tas rinkos susitraukimas mums nėra nelaukta – mes to laukėme, ruošėmės, vežėjai stengėsi savo dalį permesti į alternatyvias rinkas“, – sakė A. Kondrusevičius.

Eksportas į Europą mažėja, atsigavimas nepastebimas, tačiau auga eksportas į periferines Europos Sąjungos valstybes, Skandinavijos rinką. Bendras eksportas į ES rinką krito 0,7 proc., nematoma atsigavimo į centrines valstybes – Vokietiją ir Prancūziją.

Eltos inf.