Rusų žiniasklaida: Čeliabinsko meteoritas - raketos bandymas?

Rusų laikraštis „Nezavisimaja gazeta“ (NG) kelia prielaidą, kad 2013 metų vasario 15 dieną Čeliabinsko padangėje sprogo ne meteoritas, o viršgarsinė raketa. „Atskleista Čeliabinsko meteorito paslaptis?" - taip vadinasi balandžžio 9 dieną publikuotas NG vedamasis straipsnis.

Keista, rašo laikraštis, kad mokslininkai, pripažžindami absoliutų Čeliabinsko reiškinio išskirtinumą, nenori atsakyti į klausimus, kurie, atrodytų, juos turėtų labiausiai dominti. Jie tiesiog juos ignoruoja, todėl NG neatmeta galimybės, kad mokslininkams yra „primygtinai rekomenduojama" tam tikra įvykių versija.

Laikraštis primena, kad įvykį lydėjo ryški blykstė, smūgio banga ir sniego baltumo garų takas, kuris būdingas raketoms ir reaktyviniams lėktuvams.

Baltas takas, paaiškina NG, yra vandens garai, akimirksniu sustingstantys ir sniego dulkių pavidalu kybantys atmosferoje. Taip pat ir kiti sudeginto kuro komponentai. Taigi, rašo dienraštis, labiausiai tikėtina versija, kad Čeliabinsko reiškinio kilmė dirbtinė - Rusijos viršgarsinės raketos prototipo bandymas.

Pasak leidinio, įvykiai galėjo klostytis taip: raketa, paleista iš strateginio bombonešio „Tu-160“, skriejo užž atmosferos ribų. Čia ir atsiskyrė paskutinė dalis su kroviniu - prototipu. Išvysčiusi pagreitį kosminiame vakuume, viršgarsinė raketa per kelias minutes turėjo nukristi į Baltąją jūrą.

Tačiau raketa staiga pradėjo leistis. Tuomet 92 kilometrų aukštyje pateko į atmosferą ir skrido, palikdama sniego baltumo garų taką, labai nuožžulnia trajektorija, beveik lygiagrečia Žemės paviršiui. Tai tipiškas objektų - pavyzdžžiui, nebenaudingų palydovų, - įskriejimo į Žemės orbitą ir judėjimo joje kampas, aiškina NG.

Sprogimas, lydimas galingos smūgio bangos ir neįprastai ryškaus ugnies debesio, kaip būdinga didelės energijos kurui, raketos visiškai nesunaikino. Negana to, jos likučiai nė per laipsnį nenutolo nuo ankstesnės skrydžžio trajektorijos. Nuo tos akimirkos visuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti du balti pėdsakai, kuriuos palieka dvi toliau lygiagrečiai skrendančios nuolaužos. Kai kuras baigiasi, pėdsakai dingsta.

Leidinys teigia, kad iš karto po meteorito skrydžio ant kojų buvo pakelta 20 tūkstančių gelbėtojų ir trys sraigtasparniai, kurie išskrido į katastrofos vietą ieškoti dangaus kūno. Čeliabinsko regiono FST skyrius pakėlė į orą penkis sraigtasparnius.

„Jau kitą dieną, vasario 16-ąją, oficialiai buvo paskelbta, kad jokių meteorito atplaišų nerasta, paieškos buvo sustabdytos. Tai gali reikšti tik vieną dalyką - FST rado tai, ko ieškojo. Būtent - raketos liekanas“, - daro išvadą „Nezavisimaja gazeta".

O visus televizijų reportažus, kad Čebarkulo ežžere rastos nuolaužžos yra meteorito liekanos, laikraštis vadina „informacinės priedangos operacija“.

„Valdžžia skatino siaubo atmosferą, vadindama išdaužžytus stiklus sugadintais namais, o visus, kurie kreipėsi į klinikas - nukentėjusiais, tad staiga buvo pradėta pjauti informacijos šaka, nes ant jos buvo pakabintas milijardinės kompensacijos klausimas“, - rašė NG.

„Amerikiečiai, nenorėdami trikdyti žmonių, savo viršgarsinių aparatų bandymus atlieka kur nors virš vandenyno. Matyt, kiti rusiškų prototipų skrydžžiai vyks jau virš mažžiau apgyvendintų vietovių ir nesukels papildomo ažžiotažžo", - tikisi NG.

Istorija žžino bent vieną atvejį, kai nepavykus Rusijos balistinės raketos bandymui ji buvo klaidingai palaikyta gamtos reiškiniu. 2009 metų gruodį nesėkmingai paleista Rusijos raketa „Bulava" greičiausiai nulėmė tai, kad Norvegijos danguje buvo matomos neaiškios ugnys.

Be to, yra žžinoma, kad Rusijoje šiuo metu kuriamos ir išbandomos naujos raketos, įskaitant tarpžžemynines balistines raketas, apie kurias sužžinoma gerokai vėliau.