Pristatoma valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatės knyga „Mūsų likimai Amerikoje: asmenybių portretai“

Lietuvos dailės muziejus liepos 2 d., antradienį, 18 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamą Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės MARIJOS REMIENĖS (JAV, Čikaga) Lietuvoje išleistos knygos „MŪSŲ LIKIMAI AMERIKOJE: ASMENYBIŲ PORTRETAI“ pristatymą ir pokalbį su atvykusia į Lietuvą knygos autore – pripažinta išeivijos kultūrininke, JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininke informacijai. Su knygos autore vakare kalbėsis rašytoja Renata Šerelytė. 

Naujoji M. Remienės knyga „MŪSŲ LIKIMAI AMERIKOJE: ASMENYBIŲ PORTRETAI“ yra trečioji, užbaigianti jos patirties JAV lietuvių kultūros keliuose apmąstymą. Ši paskutinė trilogijos knyga sutelkta į bendrakeleivių likimus – žmonių, kurie ypatinga valia, talentu, gyvenimo programomis, bendrojo gėrio siekiais buvo esmingai įsipareigoję lietuvių tapatybės išsaugojimui ir puoselėjimui Amerikoje, Kanadoje ir kitose Vakarų šalyse ir šį įsipareigojimą įvykdė. M. Remienei labai svarbios kartu su ja lietuvių kultūros gyvenimą puoselėjusios asmenybės: nuo aukščiausių figūrų (poeto Bernardo Brazdžionio ir kt.) iki tyliausiųjų lietuvių visuomenės sutelkimo darbininkų – knygos autorės skaidrėjančios dvasios bendrakeleivių.

Naujojoje knygoje pristatomi: solistas, finansininkas, visuomenininkas Stasys Baranauskas-Baras, rašytojas Aloyzas Baronas, solistė Prudencija Bičkienė-Jakubauskienė, poetas Bernardas Brazdžionis, poetė Julija Švabaitė-Gylienė, kunigas, profesorius, rašytojas Stasys Yla, poetė Eglė Juodvalkė, daktaras, visuomenininkas Petras Kisielius, keramikė Eleonora Marčiulionienė, teisės daktaras, žurnalistas ir prelatas Juozas Prunskis, kun. dr. Viktoras Rimšelis, spaudos darbuotoja, kultūrininkė Stasė Lapaitė-Semėnienė, dailininkė ir kultūros mecenatė Magdalena Birutė Stankūnienė, kunigas, profesorius, rašytojas Kęstutis Trimakas. Tik trys paskutiniai portretai knygoje yra skirti ne atskirų asmenybių, bet institucijų – Lietuvių fondo, „Draugo“ ir JAV lietuvių bendruomenės - vadovų asmenybiniam atspindėjimui, kuris nebuvo vien idealus, kaip įprastai bandoma pateikti. Tik M. Remienės patirčiai turbūt teįmanoma atvirai įvardyti, paliudyti tai, kas nebuvo gerai ir teisingai atlikta, padaryta, kas tebėra nutylėta (valdymo grupių narių vadinami „išbalsavimai“ ir pan.).

Knygos sumanymą M. Remienė atskleidė jos įvade: “Šioje knygoje bandžiau paminėti kai kuriuos kultūrininkus, visuomenininkus, kurie kūrė, dirbo ir dalį savo gyvenimo skyrė tautiečams bei pavergtai tautai. Visi šioje knygoje paminėti asmenys mane palietė vienokiu ar kitokiu būdu. Metai bėga. Keičiasi laikai. Ateina nauji žmonės, tačiau paliktos vertybės išlieka istorijai. Rašyti apie visuomenės veikėjus yra ypač sunku. Nerašiau dienoraščio ir nerinkau jų darbų istorijos. Pasirinkau asmenybes, kurie lietuvių gyvenime vienu ar kitu atžvilgiu buvo iškilę ir daugelio akių matomi. Be to, gyvenime mane palietė tie asmenys, kurie padėjo surasti save, kurie ėjo šalia, skatino pasiryžti, suteikė naujų impulsų, grūdino net neigiamu elgesiu, nes teko priešintis ribotumui ar gudravimui. Surašytos mintys yra mano atsiminimai apie tuos darbuotojus, kultūrininkus, kuriuos dažnai prisimenu. Po daugelio metų esu dėkinga už jų draugystę, gerus žodžius ir užtarimą. Nors viską galima priskirti mažmožiams, iš įvairių smulkmenų susideda kiekvieno žmogaus gyvenimas. Nusipelnusiųjų darbai kalba patys už save. Tegu kiekvienas skaitytojas sprendžia apie mano intenciją, nes knygoje paminėti vardai daugumai vyresniųjų yra gerai žinomi iš oficialiosios, išorinės pusės. Yra žmonių, kurie yra mėgiami, ir yra tokių, kurie yra gerbiami. Pastebėta, kad labai retai pasitaiko tokių veikėjų, kurie yra ir mėgiami, ir gerbiami.” 

Trečioji M. Remienės knyga yra parašyta ne triukšmingame Čikagos centre, o autorės sodyboje, kurioje sutelktas jos tylusis nepaliaujamas kultūrinis ir visuomeninis darbas. Šios sodybos Čikagos priemiestyje centras – aukšta, šakota obelis, kasmet pavasarį pasidabinanti baltųjų žiedų švytinčia aureole, kuri ir tapo egzistenciniu simboliu, skaitytoją pasitinkančiu knygos viršelyje. Žydinti M. Remienės obelis yra ir esminis knygoje atskleidžiamų, apmąstomų lietuvių egzodo kūrėjų ir puoselėtojų simbolis: tai išmintingas kultūros asmenybių suvokimas, kad žmogaus pasiaukojimas bendrajam gėriui, išsaugant tautos kultūrinę tapatybę, kilnina jį ir įprasmina jo taurų gyvenimą. Šioje M. Remienės esė knygoje pristatomų asmenybių portretai yra tikrieji prasmingo egzodo gyvenimo žiburiai, kurie įrašomi į mūsų bendrąją kultūros istoriją kaip jos kūrėjai ir puoselėtojai.  

M. Remienės pasakojimų apie savo laiką, amžininkus ir jų likimus trilogiją (I knyga „Atsukant gyvenimo laikrodį atgal“ 2002 m., II knyga „JAV lietuvių kultūros keliuose“ 2011 m.) užbaigiančios baltosios knygos „Mūsų likimai Amerikoje: asmenybių portretai“ svarbiausias siekis ir prasmė – egzode sukurto, surasto gėrio atskleidimas.

Apie autorę

Marija Bareikaitė-Remienė gimė ir užaugo Musninkuose, Ukmergės apskrityje, 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV, studijavo verslo administravimą, 35 metus dirbo draudimo srityje. Išauklėta katalikiška dvasia ir nepriklausomos Lietuvos idealais, ji visą gyvenimą dirba dėl lietuvybės ir Lietuvos. Nuo 1954 m. įsitraukusi į JAV lietuvių bendruomenę, M. Remienė jau šeštą dešimtmetį vadovauja labai svarbių išeivijos institucijų finansavimą organizuojantiems fondams, komitetams, taryboms. Kaip talentinga vadybininkė M. Remienė nuo 1979 m. profesionaliai organizuoja jos su bendraminčiais įkurtą dienraščio “Draugas” fondą, kuris suranda ir gausina dienraščiui leisti reikalingas lėšas, rengdamas leidinio rėmimo kultūrines akcijas. Ji yra taip pat “Draugo” leidėjų tarybos lyderė, inicijuojanti ir vykdanti svarbiausio išeivijos leidinio ir jo kultūrinio priedo bei “Draugo” specialiųjų spaudinių sudarymo ir finansavimo programas. Daug svarių darbų M. Remienė atliko ir Lietuvių fondo veikloje, nuo 1974 m. eidama valdybos pirmininko ir įvairių komisijų pirmininko pareigas. Tris kadencijas M. Remienė (1998–2007) vadovavo JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybai, kuri intensyviai rengė koncertus, parodas, literatūros vakarus, leido knygas, sugrąžino į Lietuvą dailės kūrinių kolekcijas.

Be Lietuvos valstybinių apdovanojimų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino ir Valstybinės dr. J. Basanavičiaus premijos, M. Remienė yra taip pat apdovanota Jono Pauliaus II medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio „Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi“.