2024 m. gruodžio 5 d.

 

Rytis Ambrazevičius: „Mocarto klausymas didina intelektą“

3
Paskelbta: 2014-06-27 10:53 Autorius: Šarūnas Bulota

Nuo pat civilizacijos aušros iki šių dienų žmoniją lydi muzikos garsai – ar tai būtų pirmykštis būgnas, ar akustinė gitara. Atsakymus į klausimus, kodėl mums reikia muzikos, kodėl jaučiame poreikį muzikuoti, žino Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Ambrazevičius ir folkroko grupės „Atalyja“ muzikantas, dėstantis muzikos psichologiją.

Gamtoje muzikos nėra  

Nors šio, vieno iš daugelio, KTU dėstomo tarpdalykinio mokslo pavadinimas daug ką priverčia kraipyti galvas, muzikologo teigimu tai – toks pat rimtas mokslas, kaip ir chemija ar architektūra.

„Dažnas klaidingai manoma, kad muzikos psichologija – tai muzikos terapija, kurios metu žmogui padedama atsipalaiduoti, pasinerti į transą ar net spręsti problemas. Taip nėra.

Muzikos psichologija apima kur kas daugiau nei muzikos poveikį žmogui. Tai – muzikos ir psichologijos sankirta, tarpdalykinis mokslas, kuriame reikalingos ne tik psichologijos ir muzikinės žinios, bet taip pat ir neblogas akustikos, sociologijos, anatomijos ir fiziologijos išmanymas“, – tvirtina KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Audiovizualinių menų katedros profesorius R. Ambrazevičius.

Muzikos psichologai nagrinėja muzikos ir žmogaus santykį, aiškinasi, kas, kaip ir kodėl darosi su žmogumi, kuris kuria muziką, ją groja ar klauso, įsimena ar užmiršta, kodėl viena muzika patinka, o kita ne.

„Kaip mus veikia kasdienis muzikos klausymas, kas yra absoliučioji klausa – visa tai patenka į muzikos psichologijos akiratį. Muzika nėra koks nors gamtos reiškinys, egzistuojantis atskirai nuo žmogaus – tai jo produktas, sukonstruotas pagal poreikius.

Nors eilinis klausytojas nesusimąsto, tačiau ta muzika, kurią girdi, yra adaptuota jo klausai ir suvokimui taip, kad jam patiktų. Nepaisant to, vieniems ta pati daina patinka, kitiems ne. Turiu nuliūdinti, tačiau gamtoje muzika savaime neegzistuoja“, – sako R.Ambrazevičius, grojantis kanklėmis ir dainuojantis grupėje „Atalyja“.

Klausoma muzika – asmenybės atspindys  

Muzikantas pabrėžia, kad muzikos psichologija neapsieina be daugelio kitų mokslų žinių ir metodų. Pavyzdžiui, neuromuzikologija nagrinėja smegenų veiklą, konkrečius procesus jų struktūroje suvokiant, saugant atmintyje, reaguojant į muziką.

Muzikos sociologija aiškinasi, kodėl vienos socialinės grupės mėgsta vieną muzika, kitos kitą, kokios įtakos konkreti muzika turi tam tikrų visuomenės grupių, subkultūrų susiformavimui, netgi kaip tai atsispindi žmogaus įvaizdyje.

„Juk jau iš išvaizdos aišku, kas klauso metalo, o kas „punk“ muzikos“, – tvirtina R.Ambrazevičius.

Pasak R.Ambrazevičius, Muzikos psichologijoje galima rasti atsakymą ir į klausimą, kodėl menko išsilavinimo ir sportiškai vilkintys vaikinai dažnai klauso rusiškos popmuzikos.

„Patikimo ar nepatikimo reiškinį vaizduoja vadinamoji „Apverstos U“ kreivė. Per paprasta muzika mums atrodo primityvi. Kuo sudėtingesnė, tuo labiau patinka. Bet per sudėtinga vargina – vėl nebepatinka. Didžiausio patikimo taškas kiekvienam yra individualus, jis priklauso nuo muzikinės patirties ir išsilavinimo. Aišku, toks modelis schematiškas, jis atspindi tik dėsningumą. Pavyzdžiui, liaudies dainos melodija gali būti visai primityvi, bet emociškai – labai sudėtinga“, – sako muzikologas.

Įrašomi prisiminimai  

Klausantis muzikos, pasak KTU profesoriaus, itin svarbus ir laiko kontekstas. Jei klausantis linksmos dainos žmogui nutiko kas nors nemalonaus, arba ta daina primena kokį nors asmenį, kuris jį įskaudino – labai tikėtina, kad kitą kartą išgirsta ši daina sukels skaudžius prisiminimus.

„Muzika gali asocijuotis netgi su kokiu nors kvapu, skoniu, bet sąsajas susikuria pats žmogus. Kai noriu ko nors gaivaus ir truputį saldaus, kaip koktelio su džinu, toniku ir kokakola, klausausi legendinės britų grupės „Queen“, – šypteli pašnekovas.

Jo teigimu, gaji nuomonė, kad nėščiosioms reikia klausyti klasikinės muzikos, nes ji teigiamai veikia įsčiose esantį naujagimį. Tačiau tai priklauso nuo kiekvienos moters, jos patyrimo ir santykio su klasikine muzika.

„Prieš pora dešimtmečių eksperimentų metu nustatyta, kad Mocarto muzikos klausymas didina studentų intelekto koeficientą, tačiau tas padidėjimas buvo nežymus. Apsukrūs verteivos suskubo užpatentuoti šį atradimą ir ėmė pardavinėti įvairias knygeles, kompaktines plokšteles šia tematika. Tokia veikla muzikos psichologų bendruomenėje vertinama kaip pseudomokslinė. Paradoksas, tačiau ji skatina žmones domėtis klasikine muzika“, – pasakoja V. Ambrazevičius.

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
3. Rytis Ambrazevičius
(2015-01-14 01:24:40)
(78.60.201.85) Parašė:

To: 1. Jietis, 2. arklys kuriam aišku. Gerbiamieji, gal pradėkime nuo to, kad Jums vertėtų paskaityti bent jau paprasčiausius muzikos akustikos ir muzikos psichologijos vadovėlius.



2. arklys kuriam aišku
(2014-06-29 12:44:39)
(79.133.228.11) Parašė:

Jei profesorius tai skaito technologijų studentams, vargšai studentai (net kaip atsiskaityti, kad tai išklausei) ir vargšės technologijos (...neblogas akustikos, sociologijos, anatomijos ir fiziologijos išmanymas (oi, oi!! )... Yra arba išmanymas, arba neišmanymas). Nepadės Mocartas kol neišaugsi, kad jo klausytis, o "rusiškos" muzikos klausomasi ne dėl aprangos, o todėl, kad ji kokybiškesnė, įvaresnė ir jos daugiau. Betkurio sėkmingesnio rusų dainininko repertuaras didesnis už visų Lietuvos aliukų (taip, taip, kitaip nepavadinčiau) nevykusiai nukopijuotą ir dar vargingiau atliekamą šlamštą. Nuo Povilaičio ir Katunskytės iki varganų eurovizijų ir Lietuvos balsų... Nepadeda nei profesionalūs vakarietiški, jau sukramtyti ritmų ir aranžuočiu rikiniai, nei instrumentų bei įrangos prieinamumas. Vadinamasis LRT aukso fondas tiesiog juokina savo pavadinimu.



1. Jietis
(2014-06-29 09:46:58)
(78.58.175.206) Parašė:

eilėraštis: /// FIZIKA . Fizika ne muzika? Kas sakė taip? Tik užrašyta gal skirtingai Šis stalas, langas, medis kur kieme Su šakomis siūbuoja vėjy įnirtingai ... Žinia, juk viskas virpesiai yra Vibruoja mums negirdint čia, čia, čia Ir oras ir erdvė aplink pulsuoja Žmonių kalba, ir auto kur gatve važiuoja Ir tai, kas aplink mus ir mumyse banguoja Tai jūra, okeanas, ar kaip kas įsivaizduoja ... O ką šviesa? Kas kvantai, pliūpsniai ir kvazarai O kas gi, gravitacija, ciklonai, ar pulsarai? Tik tai skirtingų dažnių skalėj sutalpinta Ir sąveikauja harmoningai , nes protingai padalinta ... Yra bangų, stygų teorija, sakot ekstravertiškos? O bangos jei panašios, tai vadinas koherentiškos Bet gali būti virpesiai ir priešingos krypties Kaip žmonės tos, ar skirtingos lyties Kurie vis konfliktuoja, dar kažkaip nervus gadina Taip skleidžia jie bangas, kurios viena kitas gesina ... Taigi, tai kur ta fizika? Ar fleitos, smuiko, mušamųjų garsuose? Kai skamba visų mūsų ausyse Tik užrašyta skirtingai, kitaip Vienaip, antraip, kad susigaudytume mes kažkaip Ne pošakny, ne laipsniu, dar kažkuom Nepanašiai, tik penklinėm, natom ... Tai pagaliau sau nusakyt galiu kaip seką, aibę Nuo atomo, molekulės, amebos, to, ano, kas nesibaigia Visi pulsuoja, kruta, virpa, birbia, trata, traška, skleidžia garą Kiti apjungia, daugina, sumuoja, renka kaip nektarą Į didelį tą virpesių orkestrą, chorą Bet tu girdi tik altą, tenorą , dar baritoną... ///



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras