Rytoj atidaroma italų modernisto abstrakcionisto Piero Lerdos tapybos darbų paroda

Rytoj, vasario 8 dieną 18 val. (AV17) galerijoje bus pristatoma Piero Lerdos tapybos darbų paroda „Piero Lerdos harmonijos chaosas“.

Piero Lerda (1927-2007) – italų menininkas, savo kūrybinius ieškojimus skyręs bandymams rasti chaose tvarką. Jo darbus galima apibūdinti kaip spalvų ir formų simfoniją. XX a. antrosios pusės modernistas abstrakcionistas, savo kūryboje naudojęs skirtingas technikas - tapybą, koliažą, piešinius tušu - jas siejo su giliomis filosofinėmis įžvalgomis. Šis menininkas yra sulaukęs didelio pripažinimo Italijoje, jo darbai pristatyti daugelyje Europos šalių ir Amerikoje, įtraukti į muziejų kolekcijas (Centro D'Arte Moderna e Contemporanea Della Spezia Italijoje bei Georgia Museum of Art Amerikoje).

Dar būdamas paauglys P. Lerda buvo dailininko Vincenzo Alicandri mokinys, o 1948-aisias baigė meno bakalauro studijas Turine. 1953-iaisiais Turino universitete įgijęs užsienio kalbų daktaro laipsnį, dvejus metus dirbo italų kalbos mokytoju Nicoje ir tuo pat metu įvairių kultūrinių asociacijų kvietimu skaitė paskaitas apie prancūzų ir amerikiečių avangardinį vaizduojamąjį meną bei pirmykščių žmonių meną. Gyvendamas Nicoje, jis prisidėjo prie „Club des Jeunes“ įkūrimo, kuriam tuo metu pirmininkavo Jeanas Cocteau ir Jacques'as Prevert'as.

Nuo 1950-ųjų P. Lerda eksponavo savo darbus daugybėje tarptautinių parodų, pelnė pripažinimą bei įvairius apdovanojimus. Be aktyvios visuomeninės veiklos, P. Lerda tęsė ir mokslinį darbą, kuriame gilinosi į chaoso bei egzistencializmo temas, patraukusias jo dėmesį dar rašant disertaciją apie Georges'ą Bernanos, padariusį didelę įtaką menininko pasaulėjautai.

Tai tapytojas, kurio darbuose šviesa ir spalva jungiamos taip meistriškai, jog regisi, kad menininko vaizduotė ir realybė yra vientisa plotmė. Jo darbuose dažnai matome ypač mėgstamą simbolį – aitvarą (l'aquilone), kuris simbolizuoja ryšio stiprumą bei svarbą. Kuriama paralelė tarp aitvaro ir paveikslo - abiem reikalingas ryšys su žmogumi, stebėtoju. Stebėtojo tema svarbi ir tose drobėse, kuriose nėra aitvaro simbolikos.

P. Lerdos darbai atrodo lyg spalvų studijos ar naujai susikuriančios galaktikos nuotraukos, darytos iš kosmoso. Jo kūriniai yra daugialypė terpė, kurioje atskleidžiamas dažų bei kartono koliažas kartu su stipriu filosofiniu diskursu. Improvizacijos įgūdžiai padeda mums suprasti ar sukurti pasakojimą / istoriją. Kartais ryškių spalvų puokštės sumaišomos su bespalviu niūrumu, šiais tamsos intarpais išryškinant trapumo pojūtį. Dauguma paveikslų - „Be pavadinimo“, nes jie balansuoja tarp harmonijos ir chaoso, tačiau niekuomet nepereina į vieną ar antrą pusę. Filosofiškas spalvų, formų bei šviesos žaismas – tai P. Lerdos harmonijos chaosas. 

Žymaus Italijos tapytojo darbus pristatanti paroda yra tarptautinių kultūrinių mainų tarp Italijos ir Lietuvos galerijų projekto dalis. Dalyvaudama mainuose, galerija (AV17) ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pristato jaunus bei talentingus lietuvos menininkus. Ryšių, užsimezgusių tarp (AV17) ir La Piccola Galleria (Italija) rezultatas - dvi vasario mėnesį pristatomos parodos: „Piero Lerdos harmonijos chaosas“ (AV17) Vilniuje bei jaunų Lietuvos menininkių Ingos Mrazauskaitės ir Sigitos Morkūnaitės tapybos darbų paroda „Archetypes & Beginnings“ La Piccola Galleria Bolonijoje.

„Archetypes & Beginnings“ - tai dviejų tapytojų, kurių stilistika išsiskiria dėmesingumu detalėms bei jų darbuose užšifruotiems simboliams, paroda, atskleidžianti profesionaliai brandų I. Mrazauskaitės bei S. Morkūnaitės technikos lygį. Užmegzdama kultūrinius ryšius su užsienio šalimis, (AV17) siekia pristatyti Lietuvos publikai išskirtinius, tarptautinio pripažinimo sulaukusius menininkus.

Paroda „Piero Lerdos harmonijos chaosas“ bus pristatoma nuo vasario 8 iki kovo 1 dienos (AV17) galerijoje.