Klaipėdoje - įspūdinga „Simfonija miestui ir jūrai“

„Simfonija miestui ir jūrai“ gegužės 3 dieną, penktadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje užbaigs festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Kauno miesto simfoninis orkestras su šveicarų dirigentu Kasparu Zehnderiu atliks simfoninius kūrinius miesto ir jūros temomis. Tai vyks Klaipėdoje, mieste prie jūros, iš urbanistinių garsų, žuvėdrų klyksmo ir bangų mūšos kasdien audžiančiame savo būties simfoniją.

Prancūzų impresionisto Claude’o Debussy simfoninis kūrinys „Jūra“ ir lietuvių romantiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ buvo sukurtos XX amžiaus pradžioje. Jūra – vienas esminių, vyraujančių M. K. Čiurlionio kūrybos motyvų – amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora. Koncerte atliekamą jo poemą palydės Arthuro Spirko (Šveicarija) vaizdo projekcijos kompozitoriaus ir dailininko kūrinių motyvais.

C. Debussy kūrinį „Jūra“ (1903–1905) sudaro trys eskizai, atliekami be pertraukų. Jo premjera nebuvo sėkminga. Viena vertus, trūko repeticijų, kita vertus, Paryžiaus visuomenė buvo neigiamai nusistačiusi prieš autorių, kuris paliko žmoną dėl kitos moters. Tačiau neilgai trukus šis kūrinys tapo vienu populiariausių ir dažniausiai atliekamų kompozitoriaus simfoninių opusų.

C. Debussy kūrinys yra nepaprastai spalvingas savo vaizdiniais, žavintis įtaiga ir subtilumu, neįprastos orkestruotės ir impresionistinės harmonijos spalvomis. Jame naudojamus orkestruotės metodus vėliau perėmė filmų muzikos kūrėjai. Absoliučios muzikos idėja, perteikianti gamtos vaizdus, nenaudojat jokių literatūrinių ar mitologinių elementų, tuo metu buvo neįprasta. Iki dabar ji inspiruoja tiek atlikėjų, tiek ir klausytojų fantaziją.

M. K. Čiurlionio poema „Jūra“ ne tik buvo ilgai (net 4 metus, 1903–1907) kuriama, bet ir turėjo ilgai laukti savo premjeros 1936 metais, kai ji pirmąkart buvo atlikta 25-ųjų autoriaus mirties metinių proga. Tąkart buvo atlikta redaguota jos versija; vėliau ilgą laiką kūrinys skambėdavo Eduardo Balsio redakcijoje, ir tik praėjusio amžiaus pabaigoje išgirdome originalųjį M. K. Čiurlionio variantą.

Poema parašyta dideliam simfoniniam orkestrui su didesne varinių pučiamųjų instrumentų grupe, mušamaisiais, arfa ir vargonais. Jos pradžioje pasigirsta aukštyn kylantis arfos pasažas ir šviesus trigarsių motyvas – tarsi regimai atskleista uždanga, už kurios mirga saulėti jūros toliai, scenos erdvė būsimam dramos vyksmui. Kulminacijoje pasiekiama didžiausia įtampa; čia siautėja įsiūbuota garsų masė, kurioje negirdėti nei temų, nei tonacijų. Ir štai ateina repriza – šviesios išminties pergalė, išsilaisvinimo džiaugsmas. „Šviesa prieš audrą, audra ir po audros šviesa – taip nuo pasaulio pradžios“, – rašė Čiurlionis, vaizdingai apmąstydamas savo – šviesos nešėjo – pašaukimą. Poemoje jis pratęsė romantinę išraiškos liniją ir kaip tapytojas ieškojo ypatingų tembrinių spalvų. Jis buvo pilnas kūrybinės fantazijos ir nepaprasto orkestrinio išradingumo. Įdomu, kad „Jūra“ turi paties M. K. Čiurlionio sukurtą poetinį tekstą – savotišką kūrinio programą.

„Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra!“ (M. K. Čiurlionis)

Šis menininkas bene pirmasis Lietuvoje tapybos ar muzikos kalba interpretavo ne tik jūros, bet ir miesto idėją. Koncerto „Simfonija miestui ir jūrai“ pradžioje nuskambės Loretos Narvilaitės kompozicija „Atviras miestas“. Netgi pavadinimu deklaruojama urbanistinė jos tema atskleidžia autorės meilę šiuolaikiniam miestui, jo svaiginančiam gyvenimo tempui ir išoriniam margumui. Kompozicijoje panaudota M. K. Čiurlionio preliudo (op. 7 Nr. 4) tema, kurios segmentais grindžiami įvairaus intensyvumo orkestro spalvų blokai. Jų nuolatinis kartojimas kuria vaizdžiai „architektūrišką“ formą, kryptingai kylančią emocinės kulminacijos link. Tarsi būtų iš M. K. Čiurlionio pasakiškų miestų vizijos – link bokštų ir žiburių akcentų.

„Simfoniją miestui ir jūrai“ diriguosiantis Kasparas Zehnderis šiuo metu užima kelias svarbias pozicijas Šveicarijos muzikiniame gyvenime: jis yra Murteno klasikos vasaros festivalio meno vadovas, Paul Klee centro Berne muzikos vadovas ir Paul Klee ansamblio vadovas, vadovauja Bielo simfoniniam orkestrui. K. Zehnderis nuolat pasirodo svarbiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose. Jis dirigavo ir kelių sceninių kūrinių pastatymams, tarp jų – W. A. Mozarto operai „Figaro vedybos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jis parengė keletą programų su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyr. dirigentas Imants Resnis), dirigavo A. Dvořáko „Stabat Mater“ Pažaislio festivalyje Kaune, o pernai „Klaipėdos muzikos pavasaryje“ pristatė programą su Klaipėdos kameriniu orkestru, kurioje ne tik dirigavo, bet ir grojo fleita.

Paskutiniame festivalio koncerte kviečiame paklausyti įspūdingos miesto ir jūros simfonijos!