Rytų ekonominis forumas. Pažangos švyturys?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje regime daug straipsnių ir pranešimų apie įvykius Azijoje. Išties būtent šiame žemyne vyksta daug svarbių įvykių tame tarpe ir stambaus masto renginiai.Vienas iš tokių renginių vyks artimu metu: rugsėjo 10-13 dienomis Rusijos mieste Vladivostoke vyks VIII Rytų ekonominis forumas. Šiame Rusijos Tolimuosiuose rytuose esančiame mieste jau tradiciškai vyksta šie stambūs tarptautiniai forumai.

Kaip gi atsitiko, kad Azija, dar 1990 metais dar linksniuojama kaip atsilikęs ir nestabilus žemynas, jau pakilo iš skurdo liūno, ir kas svarbu-ir švietimo bei mokslo plėtra vis labiau akivaizdi? Azija- tai didžiulis žemynas ir įvairių šio žemyno valstybių būklė smarkiai skirtinga.

XX amžiaus pirmoje pusėje faktiškai didelė Azijos dalis buvo kelių Europos valstybių kontroliuojamos teritorijos. Pagrindinę įtaką turėjo Didžioji Britanija ir Prancūzija, gerokai mažesnę-Portugalija. Didžiulės permainos įvyko 1945-1970 metais, tuomet visos žemyno šalys išsilaisvino iš kolonizatorių jungo. Ir tose kovos už šių šalių laisvę bei jų tarptautinio statuso įtvirtinimo procesuose itin ryškus buvo Tarybų Sąjungos vaidmuo.

Tais laikais į Maskvą bei kitus TSRS miestus vyko mokytis studentai iš įvairių Azijos kraštų. Iš Tarybų Sąjungos į kai kurias Azijos šalis buvo siunčiami patyrę specialistai-padėti vystyti stambius ekonominius projektus, kurti hidroelektrines bei padėti kitose svarbiose srityse.

Atgimstanti Azija

Kas gi keičiasi Azijoje pastaruoju metu? Tenka pripažinti: Azijos šalių vaidmuo per keletą dešimtmečių tapo itin svarbus. Kinija nuo 1990 metų tapo ne tik didžiulę ekonominę pažangą padariusia šalimi, tačiau ir geopolitiniu gigantu, kurio įtaka jaučiama visuose žemynuose. Keletas Azijos šalių irgi padarė didžiulę pažangą: pirmiausia tai Indija, Malaizija, Singapūras ir Vietnamas.

Azijos žemyne jaučiama ir Rusijos įtaka. Vystoma aktyvi bendravimo su šio žemyno šalimis strategija. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo pavaduotojai pastoviai vyksta į keliones po Azijos žemyną. 2022 metų vasarą Rusijos URM vadovas aplankė Laosą, Kambodžą, Mjanmą, Malaiziją. Šių metų liepos mėnesį S. Lavrovas aplankė Indoneziją ir Tailandą, ministro pavaduotojas A. Rudenko kiek anksčiau-birželio mėnesį lankėsi Kinijoje ir Laose.

Dar nuo tarybinių laikų buvo užmegzti glaudūs ryšiai su Kinija, Korėjos Liaudies demokratine respublika, Vietnamu, Laosu, Malaizija ir dar visa eile Azijos valstybių.

Ryšiai tarp Rusijos bei Vietnamo ir Laoso: sėkmingo tarptautinio dialogo pavyzdžiai

Glaudūs ir sėkmingi santykiai klostosi tarp Rusijos ir Vietnamo. Dar Tarybų Sąjungos laikais užsimezgę glaudūs ryšiai išliko iki šių dienų. 101 milijoną gyventojų turinčioje šalyje stabilumą užtikrina Vietnamo Komunistų partijos valdymas. Ši partija įkurta dar 1930 metais, o nuo 1945 metais iki šių dienų išlieka valdančiąja politine jėga. Šalyje su didele pagarba atsiliepiama apie pirmąjį prezidentą Ho Ši Miną, kuris buvo šiame poste 1945-1969 metais, ir daug prisidėjo prie stabilumo šalyje įtvirtinimo. Didžiausias šalies miestas pavadintas jo vardu, daugelyje šalies vietų randasi jam skirti paminklai.

Vietnamo-Rusijos prekybiniai ryšiai per pastarąjį dešimtmetį vis labiau auga. Prekybos apyvarta siekia jau siekia 7,3 milijardo dolerių. Importo sraute iš Vietnamo į Rusiją dominuoja: 40,3 procento telekomunikacijos įrengimai, 9,9 procentai – rūbai, 9,6 procento – žuvis. Iš Rusijos į Vietnamą gabenami metalo gaminiai, trąšos, įvairi medicininė įranga.

Taip pat gan sėkmingi santykiai klostosi tarp Rusijos ir Laoso. Ir šioje šalyje stabilumą užtikrina valdančioji kairioji partija- Liaudies revoliucinė partija. Ji įkurta dar 1955 metų kovo mėnesį, o 1975 metais tapo valdančiąja partija. Šalies faktiniu vadovu tapo šios partijos lyderis Keisonas Fomvichanas. Jis buvo populiarus lyderis, valdė Laosą iki pat mirties 1992 metų lapkričio mėnesį.

Dabartinis Laoso prezidentas Tonglunas Sisulitas dar 1978-1984 metais mokėsi tuometinėje Tarybų Sąjungoje, Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute, vėliau – aspirantūroje Maskvoje. Valdančiuose postuose T. Sisulitas nuo 2016 metų: 2016 m. balandžio mėnesio paskirtas premjeru, o nuo 2021 m. kovo 22 dienos užima prezidento postą. 77 metų T. Sisulitas laikomas tvirtu lyderiu, tęsiančiu Laoso ekonominio savarankiškumo programą.
Rusija vysto vis glaudesnius ekonominius ryšius su Laosu. Iš Rusijos į Laosą gabenami sraigtasparniai, automobiliai ir jų detalės, trąšos. Dar 2004 metais pasirašyta sutartis tarp Kazanės sraigtasparnių gamyklos ir Laoso vyriausybės dėl transportinių sraigtasparnių „Ansat“ tiekimo, kuri vykdoma iki šiol. Nuo 2006 metų iki šiol vykdomas sunkvežimių „Kamaz“ tiekimas. Iš Laoso į Rusija gabenama arbata, arachisas, tabakas. Nuo 2017 metų gruodžio 1 dienos egzistuoja bevizis režimas tarp Rusijos ir Laoso.

Per pastaruosius du dešimtmečius šalis vis labiau vystosi: Laose išgaunama vis daugiau alavo bei vario, regima ir žemės ūkio plėtra: čia dominuoja medvilnės ir arbatos plantacijos, auginama ir vis daugiau kavamedžių bei tabako. Arbata, kava ir tabakas dideliais kiekiais eksportuojama į užsienio šalis.

Kokia gi šių forumų istorija?

Jau artimu laiku, rugsėjo 10-13 dienomis, Vladivostoke vėl vyks Rytų ekonominis forumas. Tai bus jau aštuntasis tarptautinis forumas. Jame dalyvaus ir įvairių Rusijos regionų atstovai – Buriatijos, Chakasijos, Žydų autonominės srities, Irkutsko srities ir kai kurių kitų regionų delegacijos.

Pirmasis forumas vyko dar 2015 metų rugsėjo 3-5 dienomis. Jame dalyvavo 32 šalių atstovai. 2022 metų forumas vyko rugsėjo 5-8 dienomis, jame jau dalyvavo 68 šalių atstovai. Įdomu pastebėti, kad be gausių Kinijos, Indijos, Vietnamo, Armėnijos ir kitų Azijos šalių delegacijų jame stebėtojų teisėmis dalyvavo ir Afrikos šalių – Alžyro, Ganos, Zambijos, Liberijos, Mozambiko delegacijos.

Į artėjantį forumą atvyks 69 valstybių atstovai: įvairių šalių lyderiai, politikai, ekonomistai, žurnalistai. Forumo pagrindiniai tikslai – sukurti prielaidas dar glaudesniems ryšiams tarp įvairių Azijos šalių ir Rusijos, vykdyti ekonomines bei kultūrines programas. Vyks ne tik oficialūs posėdžiai, tačiau ir parodos, koncertai bei kiti kultūriniai renginiai.

Lietuva ir Azija. Kokios ateities perspektyvos?

Juristas, publicistas Stanislovas Tomas: „Lietuvoje į Aziją dažnai žvelgiama su pašaipa. Kodėl? Tokį požiūrį diegia taip vadinamo elito atstovai. Bet manau – kad verta daugiau domėtis Azija, o ne keikti kinus ar vietnamiečius. Dabarties pasaulyje Azijos šalių gyventojai turi daug teigiamų bruožų: jie darbštūs, draugiški, imlūs žmonės. Ir dabar Azija kyla kaip ant mielių, ten daug teigiamų permainų“.

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Dabarties Lietuvoj būtent su Azija siejamas temas bandoma stumti į kampą. Bet kodėl, gal tikrai verta konkrečiai bendrauti su Azijos šalimis? Ir dar: gal jau užteks tuščiai švaistyti jėgas sinofobijai (jau kelis metus vystoma keista grūmojimų Kinijai kryptis), o vietoj to pasirinkti nuosaikią ir diplomatinę kryptį. Lietuvos suartėjimas su pažangiomis Azijos šalimis tikrai neduotų žalos, o kaip tik suteiktų galimybes verslo plėtrai ir kultūrinių ryšių vystymui.“