Sąjūdžio nukryžiavimas

Už Vytautą Landsbergį parašyta Siaubiamiškio pasaka Nr.8. Paskutinioji

Sakoma, kad Jėzus Kristus gyveno 33 metus. Ir buvo nukryžiuotas.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – taip pat 33 metai. Ar jis jau nukryžiuotas?

2008 metais Sąjūdžio 20-metis dar buvo šventė. Tikra, nuoširdi.

1988 metų lapkričio 25 dieną Vytautą Landsbergį išrinkome Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku. Iki 1989 metų birželio 3 dienos. Tai patvirtina ir Zigmo Vaišvilos tos dienos posėdžio užrašai.

Tačiau mūsų, Sąjūdžio Seimo Tarybos narių, sutartu laiku Vytautas Landsbergis nesugebėjo užleisti šių pareigų Romualdui Ozolui. Buvo labai užsiėmęs – 1989 metų gegužę ruošėmės pirmajam TSRS liaudies deputatų suvažiavimui Maskvoje. Likus savaitei iki šios jo kadencijos pabaigos dar ir naujieną Vytautas Landsbergis mums paskelbė – reikia patikrinti Romualdo Ozolo vadovaujamo „Atgimimo“ savaitraščio finansų tvarkymą.

Taip klimpome vis giliau. Politikais būti dar tik mokėmės, patys to nesuvokdami.

1990 metų kovo 11 dieną išrinktas Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, Vytautas Landsbergis jau nebesikuklino. Visuotinio pakilimo metu dėliojo savąją šachmatų partiją, nebekreipdamas dėmesio ir į bendražygius. Ir mums vis nebuvo kada jį sustabdyti. Įtampos ir rūpesčių netrūko, buvo pasikeitusi ir bendražygių komanda.

1990 metų balandžio 21-22 dienomis vykęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio antrasis suvažiavimas ne tik pakeitė Sąjūdžio pavadinimą. Pasitraukus Sąjūdžio pirmeiviams, jau Lietuvos Sąjūdis tapo Vytautą Landsbergį kaskart vis labiau aptanaujančia organizacija.

Ir taip pasitikome iki 1991 metų sausio 13-ąją, sulaukėme Lietuvos tarptautinio pripažinimo.

Šlovės siekis gožė viską. 1992 metais Vytautas Landsbergis nusprendė būti mūsų Prezidentu su didžiuliais įgaliojimais. Tačiau Tauta referendume jam tarė – NE, o 1992 metų spalio 25 dieną priėmė ne JO pasiūlytą Konstituciją, bet kompromisinę, pasiūlytą daugumos. Šlovės viršūnėje dar ir parlamento rinkimuose nusigręžė nuo jo ir atsigręžė į Algirdą Mykolą Brazauską.

Kas beliko Vytautui Landsbergiui? KERŠTAS jo „nesupratusiai“ Tautai. Pervadintai šunauja.

Ar Vytautą Landsbergį galima pavadinti lietuviškuoju Maksimilijanu Robespjeru, kuris prieš Prancūzijos didžiąją revoliuciją būdamas advokatu, aptarnavo kilminguosius, o išrinktas į Generalinius luomus pradėjo ginti liaudies interesus? 1793 metais vadovaudamas visuomenės gelbėjimo komitetui M. Robespjeras kvietė liaudį į kovą su vidaus ir užsienio kontrrevoliucija, tapo jakobinų diktatūros vadovu. Jakobinai, bandydami sustiprinti savo valdžią, priėmė įstatymą dėl teroro sugriežtinimo. Ir perlenkė lazdą – Tauta sukilo. 1794 metų liepos 27 dieną M. Robespjeras ir 21 jakobinų šalininkai buvo uždaryti į kalėjimą ir kitą dieną be teismo giljotinuoti.

Vytauto Landsbergio „kryžiaus“ žygis prieš Tautą dar nesibaigė. Tačiau JO pasirinktos DALIOS vadovavimo mums dešimtmetis paklojo pamatus jo Didžiajam Kerštui. Ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijos perrašymo, ištrynimo iš Tautos istorijos ir sąmonės pamatus.

Tačiau kieno stuburas stipresnis – Jo ar TAUTOS? Kad ir išblaškytos, bet TAUTOS!

Post scriptum

Šiandien po pietų paskambinau Stanislovui Jokubauskui – sąjūdiečiui, mano, XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputato, padėjėjui iš Ventos miestelio Akmenės rajone. 1990 metų vasario 24 dieną Ventos rinkimų apygardos Nr.78 rinkėjai man patikėjo mandatą Nepriklausomybės atkūrimui.

Stanislovo sveikata – jau ne pati geriausia, tad kalbėjomės neilgai.

Po kelių valandų Stanislovas skambina man. Šiandien, Sąjūdžio dienos rytą, Anglijoje avarijoje žuvo jo didysis likusio gyvenimo džiaugsmas – anūkė Gabija. Stanislovo žmona Rima iškeliavo anapilin dar anksčiau. Gabija labai norėjo nudžiuginti senelį šiemet jai įteikiamu Kembridžo universiteto diplomu...

Šiandien Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – jau 33-eji…